Turkio karoliukas

Turkio karoliukas
Aktualu iki 2026-03-15
XVI a. pab. – XVII a. I p.
Turkis
Aukštis 0,5 cm, skersmuo 0,55 cm

Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Kd 12.
Karoliuko tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Gintarė Martinkutė-Baranauskienė, tyrimo Nr. KT-642 (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorija)
 
Per archeologinius tyrinėjimus Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasta daugiau nei trys dešimtys juvelyrinių dirbinių su brangakmeniais. XVI–XVII a. mena žiedai su deimantu, rubinu, turkiais, auskaras su koralu, dirbinys su smaragdu, agato ir turkio akutės, perlų, koralo, gagato, jaspio, turkio karoliukai.
 
Vienas iš papuošalų – melsvos spalvos nedidelis, vos 0,5 cm aukščio, karoliukas. Laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad jis pagamintas iš turkio. Karoliukas galėjo būti vėrinio arba puošybinio dekoro detalė. Įvairių formų karoliukais puošti pasaulietiniai ir liturginiai dirbiniai, jie verti ir į vėrinius.
 
Vilniuje aptikti dar penki XVI–XVII a. radiniai su turkiais – trys žiedai (du auksiniai, vienas vario lydinio), papuošalo akutė ir užsegimo detalė. Vario lydinio žiedas su turkio akute nešiotas vilnietės. 
 
Būta ir turkio imitacijų. Vieno Vilniuje rasto artefakto – dekoratyvaus dirbinio – detalės iš pirmo žvilgsnio priminė turkio ir rubino akutes, bet gemologai nustatė, kad tai – meistriškai akmenis imituojančios stiklo akutės. Tokia pati imituojanti turkį stiklo akutė yra dar viename radinyje – vario lydinio žiede. 
 
XVI–XVII a. istoriniuose šaltiniuose įrašyti vėriniai iš perlų, koralų, rubinų, deimantų, smaragdų, auksinės apyrankės su turkiais, rubinais. Paminėtini Lenkijos ir Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) kapavietėje rastas auksinis žiedas su turkiu bei du auksiniai žiedai su turkiais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) palaidojime Vilniaus katedroje.
Archeologinių radinių, puoštų brangakmeniais, galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje – Lobyne.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Dolinskas V. „Jadvygos Jogailaitės Brangenybių skrynutė ir jos istorija“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3 (MMXII–MMXIII) / Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, t. 3 (2012–2013), sud. G. Striška, Vilnius, 2015.
Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2022. 
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų. XVIXVII a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Lietuvos auksakalystė. XVXIX amžius, Vilnius, 2001.
Vilniaus sakralinė auksakalystė. Katalogas, sud. R. Pauliukevičiūtė, Vilnius, 2012.

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Plyta su įstrižomis braukomis

Plyta su įstrižomis braukomis

20260518

Vienas būdingiausių lietuviškų plytų, žinomų nuo XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios, požymių yra vienoje plytos plokštumos pusėje – klote įspausti specialūs grioveliai – braukos. Braukos turėjo pagerinti plytos sukibimą su skiediniu ir kartu užtikrinti stabilesnę mūro struktūrą.
Braukos dažniausiai būdavo daromos rankų pirštais arba specialiu įrankiu išilgai plytos. Rečiau pasitaiko plytų su skersai ar įstrižai padarytomis braukomis. Pastebėta, kad XV–XVI a. civilinių gotikinių pastatų plytos dažniausiai būdavo su braukomis, mūrytos braukomis žemyn. Brauktinių plytų tradicija gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos.

 

Plačiau

Publikuota: 2026-03-09 08:03 Atnaujinta: 2026-03-02 07:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika