Diana pasivertęs Jupiteris nueina nuo Kalistonės

Aktualu iki 2023-11-12
Briuselis, Flandrija, nežinomos dirbtuvės
Kartono autorius – nežinomas Bernardo van Orlėjaus (Bernard van Orley, 1487/1491–1541) aplinkos dailininkas
Apie 1540–1545 m.
320 x 357 cm
Vilna, šilkas
Audinio metmenų tankis 7 siūlai 1 cm
Signatūrų nėra
Inv. Nr. VR-1160
Gobelenas įsigytas 2020 m. gruodžio 18 d. iš Džordžo Baračio (Giorgio Baratti) kolekcijos (Milanas, Italija)
 
Gobelene vaizduojama Dianos, Jupiterio ir Kalistonės istorija, pasakojama įvairiuose antikinės literatūros šaltiniuose, bet labiausiai išplėtota Ovidijaus „Metamorfozėse“ (II, 410–460173). Remiantis mitu, Kalistonė buvo Dianos nimfa, aistringa medžiotoja, Febės karė, davusi skaistybės įžadus. Suvedžiota Diana pasivertusio Jupiterio ir deivės pavaryta, nimfa pagimdė sūnų Arkadą, dėl to pavydžios Jupiterio žmonos Junonos buvo paversta meška. Užaugęs sūnus tapo medžiotoju ir buvo benukaunąs tą mešką, nežinodamas, kas ji yra iš tikrųjų. Vis dėlto Jupiteris spėjo sutrukdyti motinžudystę: Arkadą ir jo motiną jis pavertė dviem – Didžiųjų ir Mažųjų Grįžulo Ratų – žvaigždynais.
Gobelene vaizduojama scena, kai po sueities Jupiteris, lydimas Merkurijaus, traukiasi nuo Kalistonės. Kodėl tarp pagrindinių personažų pavaizduotas mite neminimas Merkurijus, neaišku. Kalistonė vaizduojama pirmojo plano kairėje pusėje, sėdinti greta medžio, palenkusi galvą, nosinaite besišluostanti ašaras. Ji vilki sodrios mėlynos spalvos suknelę pūstomis rankovėmis. Plaukų pynės perjuostos baltu kaspinu. Greta kojų guli didelis rudas šuo. Priešais, kompozicijos kampe, numestas lankas ir medžioklės ragas, kurio perpetėje įrašytas vardas CALISTO. Pirmojo plano dešinėje pusėje matomas į Kalistonę atsigręžęs, vis dar Diana persirengęs Jupiteris. Jis vilki šviesią melsvai žalią drapiruotą suknelę, plaukai papuošti diadema. Pusiau apnuogintas jo kūnas yra užuomina į ką tik įvykusią aistros sceną. Kad ši netikra Diana su strėline prie šono iš tikrųjų yra dievų tėvas, liudija stambokas raumeningas kūnas ir kairėje rankoje gniaužiamas liepsnų skeptras. Greta jo stovintis ir taip pat į Kalistonę žvelgiantis Merkurijus vaizduojamas su tradiciniais atributais – sandalais ir kelionine skrybėle su pritaisytais sparnais. Ant jo raudono chitono užrašytas vardas MERCVRIVS. Jis apsisiautęs mėlyna chlamide. Figūrų dešinėje pusėje guli dar vienas ragas su užrašu DIANA, priklausantis persirengusiam Jupiteriui. Figūrinę sceną iš abiejų pusių rėmina aukšti medžių kamienai, apsiviję vijokliais. Antrojo plano centre, medžių properšoje, atsivėrusio slėnio fone dar kartą vaizduojama daug mažesnio mastelio nusigręžusios nimfos figūra, greta jos vėl išaustas vardas CALISTO. Tolėliau matyti Diana su lanku ir ją supanti nimfų palyda, žengianti į vėsią giraitę, per kurią tyliai šnarėdamas teka upelis. Viršuje kompoziciją baigia miškas ir tolumoje nusidriekusių laukų panorama. Gobeleną rėmina gana siauras bordiūras, kuriame komponuojamos vaisių ir žydinčių žolynų puokštės, tarp jų matyti gervės, papūgos, pelėdos. Tokie bordiūrai buvo būdingi Briuselyje maždaug 1530–1550 m. austiems gobelenams. 1922–1992 m. gobelenas Vinji pilyje (Uazos slėnis) priklausė prancūzų verslo magnatui Roberui Le Koa de Kervegenui (Robert Le Coat de Kerveguen) ir jo įpėdiniams.
 
Medžiagą parengė Ieva Kuizinienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Forti Grazzini N. „Diana pasivertęs Jupiteris nueina nuo Kalistò (iš Dianos, Jupiterio ir Kalistò ciklo)“, in: Nuo SACRO iki PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano.Tarptautinės parodos katalogas / Tra SACRO e PROFANO. La collezione Giorgio Baratti – Milano. Catalogo della mostra internazionale / From SACRO to PROFANO. The Georgio Baratti Art Collection from Milan. International exhibition catalogue, sudarytojai / a cura di / editors D. Mitrulevičiūtė, G. M. Guidetti, I. Maniscalco, Vilnius, 2020, p. 618–621.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai. 2011–2021 m. įsigytos vertybės, naujai atributuoti kūriniai, Vilnius, 2022, p. 116–121.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2023-11-06 08:11 Atnaujinta: 2023-11-08 13:38
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika