Grafikos darbas „Žygimantas Vaza Upsalos rūmuose“

Aktualu iki 2023-12-24
Jakobas Frankas (Jacobus Francus) (tikrasis vardas Konradas Lautenbachas (Conrad Lautenbach, 1534–1595)
Iš leidinio „Historicae relationis continvatio: das ist warhafftige Beschreibunge aller fürnemen vnd gedenckwürdigen Historien“
Frankfurtas prie Maino, 1594 m.
Popierius, vario raižinys; 20,2 x 27 cm
Inv. Nr. VR-1341
 
2023 m. kovo 23 d. įsigytas antikvariate „Antiquariat Clemens Paulusch“ (Berlynas, Vokietija)
 
Grafikos darbas iliustruoja trumpą, bet labai įdomią Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos Karalystės istorijos atkarpą. 1592 m. pabaigoje mirus Švedijos karaliui Jonui III Vazai (1569–1592), sosto paveldėtoju tapo jo sūnus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587/1588–1632). Žinia apie tėvo mirtį jį pasiekė 1593 m. sausio mėnesį. Valdovas sušaukė Seimą ir, suderinęs visus darbus bei pavedimus, su palyda 1593 m. rugpjūčio 3 d. laivais Vyslos upe iš Varšuvos išplaukė į Dancigą. Kartu su Žygimantu Vaza plaukė jo žmona Ona Habsburgaitė (1573–1598), kuri buvo ką tik pagimdžiusi pirmagimę dukrą Oną Mariją ir ją palikusi Onos Radvilienės globai. Iš Dancigo švediškais ir olandiškais laivais visa svita plaukė į Stokholmą. Laivas „Tobijas“, kuriuo vyko Žygimantas Vaza, atplaukė spalio 10 dieną.
1594 m. vasario 19 d. Upsalos katedroje Žygimantas Vaza ir Ona Habsburgaitė buvo karūnuoti Švedijos valdovais. Grafikos darbe pavaizduotas labai svarbus įvykis, nutikęs prieš pat karūnavimą. Būsimasis Švedijos karalius Upsalos rūmuose, supamas dvasininkų ir didikų, padėjęs ranką ant atverstos Biblijos, prisiekė, kad laikysis suderintų susitarimų, kurių svarbiausi skelbė, kad Švedija turi išlaikyti savo valdžią, įstatymus, papročius ir, kas ypač svarbu, liuteronų tikėjimą. Raižinys kartu su priesaikos tekstu buvo publikuotas leidinyje „Historicae relationis continvatio: das ist warhafftige Beschreibunge aller fürnemen vnd gedenckwürdigen Historien“. Tai buvo vienas iš pirmųjų periodinių leidinių, kuriuose būdavo trumpai pristatomi svarbiausi tų metų Europos įvykiai.
Po karūnavimo Žygimantas Vaza dar keletą mėnesių pasiliko Švedijoje, bet vėliau sugrįžo į Abiejų Tautų Respubliką. Švedijos valdymas buvo paliktas Karališkajai tarybai, kuriai vadovavo Žygimanto Vazos dėdė Karolis Vaza. Situacija, kai valdovas yra toli, o svarbūs sprendimai negali būti greitai priimami, tik didino Karolio įtaką, jis pats norėjo tapti karaliumi. Norėdamas įtvirtinti savo valdžią, Žygimantas Vaza su kariuomene 1598 m. dar kartą atvyko į Švediją. Tačiau pajėgos buvo sumuštos, o Rigsdagas 1599 m. oficialiai panaikino Žygimanto Vazos teises į Švedijos sostą.
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
 
Naudota literatūra
 
Avižonis K. Rinktiniai raštai, t. 4, sud. A. Avižonienė, Vilnius, 1994, p. 261–262.
Ekdahl S. „Švedijos karūnos užgrobimas: Karolio IX ir Gustavo Adolfo dinastinis konfliktas su Žygimantu Vaza“, in: Lietuva–Lenkija–Švedija. Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai / Lithuania–Poland–Sweden. European Dynastic Unions and Historical-Cultural Ties, sud. / comp. by E. Saviščevas, M. Uzorka, Vilnius, 2014, p. 122–130.
Maciorowski M., Maciejewska B. Władcy Polski. Historia na nowo opowiedziana, Warszawa, 2018, s. 875–89.
Wisner H. Zygmunt III Waza, Wrocław, Warszawa, Kraków, 2006, s. 965–967.
 
Prieigos internete:

https://books.google.lt/books?id=DUpjAAAAcAAJ&pg=PA10&hl=lt&source=gbs_selected_pages&cad=1#v=onepage&q&f=false [žiūrėta 2023-11-22].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2023-12-18 10:20 Atnaujinta: 2023-12-13 11:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika