Gotikinis koklis su Vilniaus žemės herbu

Aktualu iki 2023-12-10
XV a. vid.
Molis, glazūra
Plokštės dydis 16 x 15,8 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., radinio inv. Nr. 118, 146/1;
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso ir rūmų vidinio kiemo tyrimai 2001 m., radinio inv. Nr. 1400.
 
Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje surasta per 600 gotikinių plokštinių koklių, dekoruotų heraldiniais ženklais, biblinėmis ir mitologinėmis scenomis. Gausioje koklių kolekcijoje yra ir keletas, kuriuose vaizduojami raiteliai. Viename iš koklių matomas šuoliuojantis raitelis su dvigubu Jogailaičių kryžiumi papuoštu skydu ir iškeltoje rankoje laikomu kalaviju. Tai XV a. vidurio gotikiniame koklyje įspaustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas – Vytis. Kitame koklyje – raitas Gotikos epochos riterio šarvais pasidabinęs šv. Jurgis, ietimi nusmeigiantis slibiną. Tai ne tik legendinis narsus karys – šv. Jurgis laikomas ir antruoju Lietuvos globėju po šv. Kazimiero.
Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje rastas ir dar vienas unikalus koklis su pavaizduotu raiteliu. Panašiai kaip ir koklyje su Vyčiu, šio riterio kūną dengia šarvai: galva su šalmu, kurio viršutinę dalį puošia plunksnos (?), antveidis nuleistas, pečius dengia prie šalmo pritvirtinta šarvinė apykaklė (aventeilas), žemiau matomas krūtinšarvis, šarvuota kairė koja ir kairės pėdos smailėjantis šarvabatis (sabatonas) su masyvia spygliuota pentino žvaigždute. Riteris kaire ranka laiko už vadžių, o dešinėje – kiek įstrižai pakreiptą ilgąją ietį. Koklyje pavaizduotas žirgas joja heraldiškai į dešinę pusę. Žirgo kamanų, pavadžių ir pavaržų diržai ornamentuoti, o koklis dengtas žalios spalvos glazūra. 
Raitelio su ietimi atvaizdas matomas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (1392/1401–1430) heraldikoje. Vytauto didžiajame antspaude, pradėtame naudoti 1398 m., skydas padalytas į keturis laukus, kuriuose pavaizduoti svarbiausių žemių herbai: ietimi ginkluotas Vilniaus raitelis, Trakų pėstininkas su ietimi ir skydu, Voluinės kryžius ir keturpėsčias Smolensko lokys.
Tarp Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje rastų gotikinių koklių su valstybių heraldiniais ženklais yra ir Lenkijos Karalystės žemės – Dobrynės – herbas. Todėl manoma, kad tarp kitų XV a. vidurio koklių, dekoruotų heraldiniais simboliais, aptiktas koklis su ietimi ginkluotu riteriu XV a. viduryje galėjo vaizduoti vienos iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių – Vilniaus žemės herbą.
 
Šį ir kitus gotikinius koklius nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje vykstančioje parodoje „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“
 
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
Naudota literatūra
Bugys P. „Viduramžių ir Renesanso karybos terminija ir jos problematika: šarvuotės ir jos dalių pavadinimai“, in: Karo archyvas, Nr. 28, 2013, p. 52–68, 402–403.
Galkus J. Lietuvos Vytis, Vilnius, 2009.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXII, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 328–347.
Petrauskas R. „Riteriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIX a. pabaigoje – XVI a. pradžioje“, in: Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sudarė D. Antanavičius, D. Baronas, Vilnius, 2008, p. 91–113.
Rimša E. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004.

Rimša E. „Vytauto didysis antspaudas – pirmoji valdžios ir valstybės herbinė manifestacija“, in: Jogailos ir Vytauto laikai. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, Kaunas, 2011, p. 82–96.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Ilgojo kovos peilio makštys

20240219

Ilgojo kovos peilio makštų fragmentų buvo rasta 2006 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus. Remiantis dirbinio matmenimis ir forma, galima teigti, kad XIV a. antra puse datuojamos makštys buvo skirtos vienašmeniam šaltajam ginklui, tam tikro tipo ilgajam kovos peiliui (vok. Bauernwehr arba Hauswehr). 

Plačiau

Publikuota: 2023-12-04 15:52 Atnaujinta: 2023-12-04 08:36
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika