Koklis – karūnėlė

Aktualu iki 2023-11-19
XVI a. II ketv.
Koklio aukštis – 6,2 cm, plotis – 18,5 cm, plokštės atramos (kojelės) aukštis – 4,8 cm
Molis, glazūra
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 242/1
Restauravo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 226/744 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinius tyrimus rasta itin gausi renesansinių koklių kolekcija. Rastieji kokliai skirti ne tik šilumai kaupti ir išlaikyti, bet ir buvo viena iš reprezentacinių patalpų puošmenų. Iš renesansinės krosnies koklių išsiskiria koklių, turėjusių tik dekoratyvinę funkciją, grupė. Tai karūniniai kokliai, naudoti dviem pagrindinėms renesansinių krosnių dalims – pakuros tarpsniui ir virš jo esančio krosnies anstatui – užbaigti. Karūniniai kokliai, priešingai nei, pavyzdžiui, kvadratiniai karūniniai kokliai, neturi įmūrijimui skirto kaklelio, todėl nebuvo skirti šilumai kaupti. Vietoj tokio kaklelio karūninio koklio nugarinėje pusėje yra trikampio formos plokštės atrama – kojelė. Paprastai ji būdavo koklio plokštės storio.
 
1990 m. atliekant E rūsio tyrimus rastas geltona glazūra dengtas karūninis koklis, puoštas augaliniu ažūriniu ornamentu: horizontalia eile išdėstyti keturi stilizuoti trilapiai žiedai – heraldinės lelijos – su koteliais. Koteliai apačioje išsišakoja ir perauga į volelio pavidalo pusapskritimius, jungiančius gretimus žiedus. Tarpai tarp kotelių tuščiaviduriai. Koklio apatinio rėmelio vidurys ir išorinis kraštas lygiu paviršiumi. Rėmelis nuo fono atskirtas horizontaliu iškiliu voleliu (XV/2 tipas pagal G. Rackevičiaus koklių katalogą). Aptariamo karūninio koklio aukštis – 6,2 cm, plotis – 18,5 cm, plokštės atramos (kojelės) aukštis – 4,8 cm. Pats koklis suklijuotas iš kelių fragmentų, restauruotas.
 
Renesansinės krosnys dažniausiai asocijuojasi su polichrominiais kokliais. Tačiau XVI a. antrajame ketvirtyje renesansiniai karūniniai kokliai (reprezentacinė jų pusė) buvo dengiami vienos spalvos, įprastai geltonos arba žalios, glazūra. Vienspalvė glazūra būdinga ankstesniems, gotikiniams kokliams, tačiau vienspalvės renesansinės karūnėlės vyravo dar iki XVI a. vidurio. Jos tarsi vainikuodavo krosnį ir taip įrėmindavo ją formuojančius, dažniausiai polichrominius, renesansinius koklius. Vėliau, nuo XVI a. vidurio, vienos spalvos aptariamo tipo (XV/2) karūniniai kokliai buvo nebenaudojami krosnių statybai.
 
Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Kazimieras Vainoras
Dailininkė Alvyra Mizgirienė
 
Naudota literatūra
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012, p. 29, 74, 75, 423, pav. 842.

Katalynas K. Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, Vilnius, 2015, p. 42, 43, 82, kat. Nr. 2.61.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Tesako makštys

20240722

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, 2004 m. buvo surastos metalinės makštys, skirtos šaltajam ginklui, tesakui, laikyti. Tesakas, arba trumpasis kardas, – tai kertamasis ginklas, giminingas kardui ir kalavijui, tik gerokai trumpesne nei pastarųjų geležte. 

Plačiau

Publikuota: 2023-11-13 08:23 Atnaujinta: 2023-11-10 11:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika