Prancūzijos Didžiosios armijos 57-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

 

Prancūzijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminė saga rasta archeologams tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmų šiaurinio ir rytinio korpusų prieigų aplinkoje, XIX a. – XX a. pradžia datuojamame sluoksnyje. Ant sagos vaizduojamas skaičius „57“ įrėmintas neužsidarančiu apskritimu, kurio galai baigiasi augalo lapeliais. Virš apskritimo – taškelis, nugarinėje pusėje yra išlikusi kilpelė, skirta prisiuvimui. Tai gana retas radinys Valdovų rūmų teritorijoje. Kol kas yra identifikuota vienuolika uniforminių sagų, rastų rūmų teritorijoje, kurios priklausė Napoleono Didžiosios armijos ir Imperatoriškosios gvardijos (pranc. Garde impériale) karių uniformoms.

La Grande Armée – pagrindinė karinė Prancūzijos imperatoriškosios armijos dalis, kuriai per Napoleono karus (1804–1815) vadovavo imperatorius Napoleonas I. Kiekvienas kariuomenės dalinys turėjo skirtingą uniformą su skiriamaisiais ženklais, dalinio simbolika ir numeriu, kuris buvo įspaustas ant sagų. Pristatoma saga priklausė 57-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai. Šis pėstininkų pulkas įkurtas 1667 m. ir beveik nepertraukiamai egzistavo iki 2011 metų. Pulkas šlovingai kovėsi daugelyje Prancūzijos monarchijos, revoliucijos, imperijos ir respublikos laikų mūšiuose Prancūzijoje ir už jos ribų. 1797 m. Napoleonas Bonapartas, sužavėtas pulko veiksmų mūšio lauke (La Favorite mūšis prieš austrus Italijoje), yra pasakęs: „Siaubinga pusbrigadė, kurios niekas negali sustabdyti“ (pranc. La Terrible demi-brigade que rien n’arrête). Po to šis pulkas buvo vadinamas tiesiog La Terrible ir laikomas elitiniu. Pulkas kovėsi ir pasižymėjo daugelyje mūšių, tarp jų – Auterlico (1805) ir Borodino (1812).

Vis dėlto, nepaisant kelių sėkmingų mūšių, 1812 m. Napoleono Bonaparto vadovaujama Prancūzijos Didžioji armija per invaziją į Rusijos imperiją patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir buvo priversta trauktis. Tų pačių metų vėlyvą rudenį Lietuvą pasiekė likusi sumuštos, bado nukamuotos ir ligų išsekintos buvusios Didžiosios armijos dalis, kartu – ir 57-ojo linijinio pėstininkų pulko likučiai. Tik nedidelė dalis buvusios Grande Armée karių pasiekė savo gimtuosius kraštus. 1812 m. gruodį – 1813 m. pradžioje įvairiose Vilniaus vietose žuvo ir buvo palaidota apie 37 tūkst. kareivių.

2002 m. pavasarį ir rudenį Vilniuje vyko archeologiniai tyrinėjimai. Šiaurės miestelio teritorijoje surasta Didžiosios armijos kapavietė yra viena iš palaidojimo vietų. Joje buvo aptikta apie 3000 palaikų. Kapavietėje buvo palaidota karininkų ir karių iš maždaug 40 gvardijos, pėstininkų, kavalerijos ir artilerijos pulkų. Šioje masinėje kapavietėje, greta kitų radinių, rastos ir keturios 57-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai priskiriamos sagos.

Pristatoma saga yra eksponuojama nuolatinėje Valdovų rūmų ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 16 salė, 16.2 vitrina).

 

Prancūzijos Didžioji armija Vilniuje (Rotušės aikštėje), besitraukianti po nesėkmingo Napoleono žygio į Rusiją 1812 m.

Linijiniai pėstininkai, karininkas, 1812 m. https://www.pinterest.co.uk/pin/564357397069682533/