Gobelenas „Romulas perduoda Amulijaus galvą Numitorui“ (serija „Romulo ir Remo istorija“)

Gobelenas „Romulas perduoda Amulijaus galvą Numitorui“ (serija „Romulo ir Remo istorija“)
Aktualu iki 2023-11-26
Franso Gebelso (Frans Geubels, 1540–1590) dirbtuvės, Briuselis, Flandrija
Kartono autorius nežinomas
XVI a. III ketvirtis
273 x 383 cm
Vilna, šilkas
Audinio metmenų tankis – 7 siūlai 1 cm
Signatūrų nėra
Inv. Nr. VR-1172
Gobelenas įsigytas 2020 m. gruodžio 18 d. iš privačios Paolo Fiori kolekcijos (Čita di Kastelas, Italija)
 
Gobelenas priskiriamas „Romulo ir Remo“ serijai, kuri buvo populiari Flandrijoje nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pirmos pusės. Jos populiarumą lėmė Renesanso laikotarpiu atgijęs susidomėjimas Antika. Romėnų mitologijoje Alba Longos karalius buvo Numitoras, Procos sūnus. Jo brolis Amulijus nuvertė Numitorą iš sosto ir nužudė jo sūnus. Numitoro duktė Rėja Silvija tapo vestale ir turėjo saugoti savo nekaltybę, tačiau dievui Marsui įsikišus tapo nėščia. Kai tik broliai dvyniai Romulas ir Remas gimė, Amulijus nuskandino Rėją Tibro upėje, o vaikus paleido krepšyje plaukti. Upė juos išplukdė į krantą. Marso atsiųstoji vilkė ir genys vaikus išmaitino, paskui brolius augino piemuo. Užaugę Romulas ir Remas nužudė Amulijų ir grąžino Numitorui valdžią.
Konkreti gobelene vaizduojama scena neaprašyta žinomuose istoriniuose šaltiniuose ar veikaluose. Vis dėlto daugelyje šia tema išaustų gobelenų laikomasi tos pačios ikonografinės schemos. Jaunas karys atpažįstamas kaip Romulas pagal Vienos meno istorijos muziejuje (Kunsthistorisches Museum Wien) esančio analogiško gobeleno inskripciją „Romulas atiduoda Numitorui didžiojo Amulijaus galvą, nukirstą mūšyje kardu, ir grąžina seneliui valdžią“. Jis veržiasi link kompozicijos centro, ištiestoje dešinėje rankoje laikydamas nukirstą Amulijaus galvą, kairėje – ietį. Romulas vilki žvynelinius šarvus (žvyninę loriką), per petį persimetęs mėlyną apsiaustą su ornamentuotais kraštais, avi romėnų karių sandalus. Greta jo – kitas jaunas karys, vilkintis laisvai krintančią tuniką, per liemenį sujuostą mėlyna juosta. Centrinėje kompozicijos dalyje po drapiruotu baldakimu, puoštu mėlynais kutais, prašmatniame soste sėdi žilabarzdis karalius Numitoras, kurio galvą puošia karūna.
Valdovo dešinėje – vyresnis vyras su dekoratyvine juostuota tunika, atsirėmęs į sosto atlošą. Valdovo kairėje – du kariai su ietimis. Stovintysis priekyje dėvi tokius pačius žvynelinius šarvus kaip ir Romulas (galbūt Remas). Prie jo šono kabo kardas, dešinė ranka laiko į žemę atremtą skydą. Siužetinė scena komponuojama erdvioje įvairialapiais žalumynais margintoje pievoje. Pagrindinę sceną stebinčios figūros suskirstytos į mažas dviejų trijų kariūnų grupeles, integruotas į peizažą. Visos jos vilki panašius romėniškus šarvus, ginkluotos ietimis, kai kurios iš jų dėvi šalmus, du vyrai dešiniajame kompozicijos krašte laiko vėliavą. Tiek pagrindinių, tiek antraplanių figūrų veidų tipažai labai panašūs, iš esmės skiriasi tik karaliaus Numitoro ir keleto barzdotų personažų veidų traktuotė.
Iš antrojo plano centrinės juostos figūrų išsiskiria nedidelio mastelio figūra kariūnų grupėje – greta kairiojo kompozicijos krašto pavaizduotas vyras su šarvais, tačiau jo galvą puošia karūna. Tikėtina, kad čia dar kartą vaizduojamas Numitoras. Tolimajame gobeleno plane vaizduojamos mažo mastelio kariūnų grupelės. Kairėje – grupė vyrų su ietimis, arčiau kompozicijos centro matomi lankininkai, dešinėje – raitininkai. Tolumoje kompozicija baigiama miestelio panorama kalvų fone.
Gobeleną rėmina platus dekoratyvusis bordiūras. Apatinėje bordiūro juostoje tarp gėlių puokščių matomas vyras vežėčiose, vadeliojantis grifoną, ir moteris vežėčiose, vadeliojanti žirgą, taip pat moteris su vaiku ir dar dvi sunkiai identifikuojamos moterų figūros. Apatiniame kairiajame bordiūro kampe sėdi moteris su palmės šakele, o virš jos – puto figūrėlė. Dešiniame apatiniame kampe taip pat sėdi moteris. Šoninėse bordiūrų juostose gėlių ir vaisių puokštės susipynusios su stilizuotomis liūtų galvomis ir smulkiais architektūriniais elementais. Šoninių bordiūrų juostų viduryje dekoratyvinėse arkose po mažais baldakimais pavaizduotos vyro (?) su kario šalmu (kairėje) ir merginos (dešinėje) figūros. Kairiojo bordiūro viršutiniame kampe įkomponuota po pinta ornamentine arka sėdinti moteris su kardu (?). Dešinėje po tokia pat arka taip pat sėdi moteris. Viršutinę bordiūro juostą skaido trijų sėdinčių moterų figūros.
 
Medžiagą parengė Ieva Kuizinienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Five Centuries of Tapestry. The Fine Arts Museums of San Francisco, ed. A. G. Bennett, San Francisco, 1992, p. 166–169.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai. 2011–2021 m. įsigytos vertybės, naujai atributuoti kūriniai / Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Treasures acquired in 2011−2021, newly attributed works, Vilnius, 2022, p. 122–131.
Mahl E. Die Romulus und Remus-folgen der Tapisseriensammlung des Kunsthistorischen Museums. Jahrbuch der kunsthistorischen Sammlungen in Wien, Bd. 61, 1965, S. 13.
 
 
Prieiga internete:
https://art.famsf.org/rhodopis-andking-psammeticus-seven-wonders-series-194081 [žiūrėta 2022-01-14].
https://www.wga.hu/html_m/o/orley/ ztapest3.html [žiūrėta 2022-01-14]

http://emuseum.toledomuseum.org/objects/55430/the-legend-of-romulus-and-remus--romulus-brings-the-head-of;jsessionid=1B7FB76B90A140B0D4EF4E500C64ACC9?ctx=dccf2db8-1cee-44fc-a513-11c35dace2a6&idx=122 [žiūrėta 2023-10-18]

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-11-20 08:09 Atnaujinta: 2023-11-20 09:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika