Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminės sagos

 

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos rinkinyje saugomos dvi Prancūzijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos, rastos per 2002 m. ir 2005–2006 m. archeologinius kasinėjimus.

 

Vizualinis sagų vertinimas atskleidė skirtingą jų išsilaikymo būklę. Saga Nr. M 97 išlikusi geresnės būklės – jos paviršius lygus, o reljefiniai elementai ryškūs ir mažiau paveikti nusidėvėjimo. O saga Nr. 340 yra deformuota, jos paviršius ir kraštai nelygūs, vietomis ištrupėję. Metalą dengia netolygi patina, o apatinėje dešinėje sagos dalyje matomas įkirtimas. Dėl nevienodo išsilaikymo skiriasi ir sagų matmenys: geriau išsilaikiusios sagos skersmuo yra 1,6 cm, o prasčiau išsilaikiusios – 1,5 centimetro. Abiejų sagų centre pavaizduotas skaičius 25, įrėmintas neuždaru apskritimu, kurio galai dekoruoti lauro lapeliais. Virš apskritimo matomas taškelis, o nugarinėje pusėje išlikusios prisiuvimui skirtos kilpelės. Sagos pagamintos iš vario lydinio štampavimo būdu. Remiantis centre esančiu numeriu ir kitais morfologiniais požymiais, jos priskiriamos Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai.

 

Pulko ištakos siekia 1616 m., kai buvo įkurtas Puatu pulkas (pranc. Régiment de Poitou). 1791 m., pertvarkant Prancūzijos kariuomenę, jis pervadintas 25-uoju linijiniu pėstininkų pulku (pranc. 25e Régiment d'Infanterie de Ligne). Tai buvo vienas žymiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, didžiausią šlovę pelnęs Napoleono karų laikotarpiu. Pulkas priklausė elitiniam 3-iajam armijos korpusui, kuriam vadovavo maršalas Lui Nikola Davu (Louis-Nicolas Davout).

 

1812 m. žygyje į Rusiją dalyvavo penki pulko batalionai, priklausę 1-ojo armijos korpuso 5-ajai divizijai, 1-ajai brigadai. Divizijai vadovavo generolas Žanas Dominykas Kompanas (Jean Dominique Compans), kartu su savo kariais pasižymėjęs Smolensko, Borodino ir Malojaroslaveco mūšiuose. Po nesėkmingai pasibaigusio žygio 1812 m. pabaigoje 25-ojo linijinio pėstininkų pulko likučiai pasiekė Vilnių. Kaip ir dauguma Didžiosios armijos dalinių, pulkas patyrė didelių nuostolių, ir tik nedidelė karių dalis sugrįžo į gimtuosius kraštus.

 

1812 m. gruodį – 1813 m. pradžioje įvairiose Vilniaus vietose žuvo ir buvo palaidota apie 37 tūkst. Didžiosios armijos karių.

 

Per 2002 m. pavasarį ir rudenį Vilniaus Šiaurės miestelio teritorijoje vykdytus archeologinius tyrimus aptikta masinė Napoleono armijos karių kapavietė, kurioje rasta apie 3 000 palaikų. Nustatyta, kad joje palaidoti karininkai ir kareiviai iš maždaug 40 gvardijos, pėstininkų, kavalerijos ir artilerijos pulkų. Tarp gausių su kariuomene susijusių radinių aptiktos ir sagos, priskiriamos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai.

 

Pristatomos sagos yra eksponuojamos nuolatinėje Valdovų rūmų ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 16 salė, 16.2 vitrina).