Prausimosi dubuo

Prausimosi dubuo
Aktualu iki 2026-09-20
XVII a. I p.
Molis, glazūra
Aukštis – 15 cm, angos skersmuo – 32–34 cm, dugno skersmuo – 23,5 cm
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šiaurinio korpuso išorinio kiemo (ties M22 ir M23) 1996 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 517a.
Restauravo Medeina Steponavičiūtė, rest. prot. Nr. 632/14171 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologų rasti artefaktai liudija, kad tiek Viduramžiais, tiek ir vėlesniais laikais buvo laikomasi tam tikros higienos. Čia gyvenę dvariškiai turėjo įvairių asmens higienos reikmenų – ausų, panagių ar dantų krapštukų, skustuvų, pincetų, šukų, prausimosi dubenų ir naktipuodžių. Taip pat rūmuose buvo įrengtos latrinos, įvestas vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, statytos pirtys.
 
Vienas iš higienai skirtų artefaktų – prausimosi dubuo – buvo rastas per 1996 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šiaurinio korpuso išorinio kiemo archeologinius tyrimus. Tiesa, perkasoje dubuo aptiktas sudužęs, trūko kelių fragmentų. Tačiau buvo aiškūs indo matmenys – aukštis, angos ir dugno skersmenys. Todėl restauravimo darbų metu dubuo buvo atkurtas. Dirbinys pagamintas iš rausvo molio, žiestas. Jo sienelės tiesios, į viršų platėjančios, neornamentuotos. Anga netaisyklingo apskritimo formos, briauna atlenkta į išorę, jos vidinė pusė dengta žalia glazūra, puošta plonų bangelių eilėmis. Vienoje vietoje briauna neornamentuota, palenkta dar labiau į išorę, taip suformuotas 11 cm ilgio latakėlis vandeniui išpilti. Indo išorėje, po briauna, matyti iškilus, horizontalus volelis. Dubens išorė, kaip ir vidus, neglazūruota, tačiau išorinės sienelės, įskaitant dugną, aptekėjusios žalia glazūra. Dubens aukštis – 15 cm, angos skersmuo – 32–34 cm, dugno skersmuo – 23,5 centimetro.
 
Tokie moliniai indai galėjo stovėti miegamuosiuose ir veikiausiai buvo skirti kasdienei rankų ir veido higienai. Šalia jų dažnai būdavo ąsotis, kuriame laikytas vanduo apsiprausimui – iš jo buvo patogu pilti vandenį ant rankų ar tiesiai į dubenį. Šie indai taip pat buvo naudojami ir per gimdymą, kai švarus ir šiltas vanduo buvo skirtas naujagimiui ir motinai apiprausti. Tačiau valdovai naudodavo kur kas prabangesnius, dekoruotus indus – sidabrinius ar net paauksuotus.
 
Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 298–303.
NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / An UNtroubled age. Childhood in the Grand Duchy of Lithuania, sud. / comp. R. Lelekauskaitė-Karlienė, Vilnius, 2023, p. 353.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022.
Ter Borch G. „A Woman Washing her Hands“, in: Gerard ter Borch - A Woman Washing her Hands [žiūrėta 2026-05-09].

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20261005

Šis gobelenas – istorinė kompozicija iš serijos „Aleksandro Didžiojo istorija“. Jame vaizduojama Iso mūšio, vykusio 333 m. pr. m. e., scena, kai Persijos karalius Darėjas III Kodomanas buvo nugalėtas ir turėjo bėgti nuo Aleksandro Makedoniečio. Ši pergalė atvėrė Aleksandrui kelią į Siriją ir sudarė sąlygas tolesniam Persijos užkariavimui. 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-09-14 07:10 Atnaujinta: 2026-08-31 07:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika