Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

Inv. Nr. VR-28  

 

 

Chlodvigas, frankų karaliaus Childeriko I sūnus, gimė apie 466 m. e. metus. Kai 358 m. e. m. šią germanų gentį pavergė romėnai, jai buvo leista apsigyventi dabartinėje Belgijos teritorijoje su sąlyga, kad gins sieną ir siųs kareivius Romos armijai. Romos provincija Galija tęsėsi nuo Reino upės šiaurėje iki Pirėnų kalnų pietuose. Bet 454 m. e. m. mirus romėnų generolui Etijui, Galijoje nebeliko tvirtos valdžios. Be to, 476 m. e. m. žlugo paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas ir Vakarų Romos imperija subyrėjo. Nenuostabu, kad tėvą soste pakeitęs Chlodvigas ėmė siekti išplėsti savo karalystės sienas. 486 m. e. m. mūšyje prie Suasono jis nugalėjo paskutinį Romos vietininką Galijoje. Ši pergalė leido jam užvaldyti visą teritoriją tarp Somos upės šiaurėje ir Luaros upės centrinėje ir vakarų Galijoje.

 

Skirtingai nuo kitų germanų genčių, frankai liko pagonys. Vis dėlto santuoka su Burgundijos princese Klotilda Chlodvigui buvo labai reikšminga. Būdama uoli katalikė, princesė nenuilstamai stengėsi savo vyrą atversti į katalikybę. Remiantis Grigaliaus Turiečio VI a. užrašytu pasakojimu, 496 m. e. m. per Tolbiako (Ciulpichas, Vokietija) mūšį su alemanais Chlodvigas pažadėjo atsisakyti pagonybės, jei Klotildos Dievas dovanos jam pergalę. Chlodvigo pajėgos jau nebeturėjo vilties laimėti, bet buvo nužudytas alemanų karalius ir jo armija pasidavė. Chlodvigas nusprendė, kad tai buvo Klotildos Dievo pagalba. Pasak padavimo, Chlodvigą pakrikštijo šv. Remigijus 496 m. e. m. gruodžio 25-ąją. Tačiau, kitų manymu, tai įvyko vėliau – 498 ar 499 m. e. metais.

 

Gobelene vaizduojamas būtent šis, vienas svarbiausių ankstyvųjų Viduramžių įvykių – frankų karaliaus Chlodvigo krikštas, žymintis vieningos krikščioniškos Europos formavimosi pradžią. Krikšto apeigos vyko Reimso katedroje, kur krikštyta ir karūnuota daug būsimų Prancūzijos karalių.

 

Kompozicijos centre vaizduojamas klūpantis karalius Chlodvigas, pamaldžiai sudėjęs rankas, ir jį krikštijantis arkivyskupas šv. Remigijus puošnia aukso raštais dekoruota kapa, auksaspalve stula ir brangakmeniais puošta mitra. Už Chlodvigo – masyvus auksinis krikšto indas. Karaliaus dešinėje stovi jo žmona Klotilda, dėvinti prabangią tamsiai mėlyną suknelę aukso raštais. Jos galvą puošia karūna, o gausiai raštuotą šleifą laiko rūmų damos, stovinčios jai už nugaros. Kairėje pusėje – grupė aukštų dvasininkų ir vyskupų. Krikšto scena vaizduojama dekoratyvios pievos ir šventyklos fone. Dešinėje antrojo plano pusėje – šventyklos fragmentas, dvi ornamentuotos kolonos ir tamsiai mėlynas baldakimas. Kairėje dalyje tarp kolonų driekiasi tolimas kalnuotas peizažas. Gobeleną rėmina dekoratyvus bordiūras, kuriame susipina akantų lapai ir stilizuoti paukščiai (papūgos?). Tarp jų komponuojami medalionai su mažomis siužetinėmis scenomis, kurias sunku identifikuoti, nes audinio spalvos ir piešinys gana stipriai nukentėję. Dešiniajame apatiniame kampe vaizduojamas dvasininkas ir priešais jį priklaupęs karys bei du stovintys kariūnai su ietimis ir skydais. Tos pačios juostos centre – karalienė su jaunuoliu dešinėje ir du vyrai greta nedidelio pastato durų. Vienas iš jų kastuvu kasa žemę. Viršutiniame dešiniajame medalione – du turbanus dėvintys vyrai su šunimis ir arklys. Viršutinio bordiūro centre galima atpažinti raitelį, smeigiantį ietimi, kitos figūros neidentifikuojamos. Kairiojo bordiūro viršuje komponuojama mūšio scena. Priekyje vaizduojamas karys, ietimi nuduriantis parkritusį priešininką. Už jų – trečio kario su durklu figūra, pora raitelių ir karo palapinių fragmentai. Centriniame medalione – karys su skydu ir ietimi, besigrumiantis su liūtu, už jų fone matyti rūmai. Apatinėje kairiojo bordiūro dalyje vaizduojamas karys su stručio plunksnomis puoštu šalmu, stovintis greta pievoje parkritusio ir rankoje peilį laikančio vyro. Apatinio bordiūro juostos centriniame medalione vaizduojama karo stovykla. Joje pastatytos palapinės, priekyje klūpo šarvuotas karys, už jo – du mažesnio mastelio kariūnai. Vienas jų guli pievoje, kitas vaizduojamas stovintis. Medaliono kairėje matomas iš debesų išnyrantis angelas, rankose laikantis kryžių. Tikėtina, kad siužetinės medalionų mizanscenų temos susijusios su centrine gobeleno dalimi. Bordiūro lauką rėmina siauros melsvo fono ornamentinės juostos su stilizuotų akantų lapais.

 

Gobelenas buvęs dekoratyvus, įvairi ir turtinga kostiumų bei interjero elementų ornamentika. Deja, laikui bėgant, o gal dėl prastų saugojimo sąlygų stipriai nukentėjo audinio spalvos. Geriausiai išsilaikė mėlyna ir ochros atspalviai.