Publikuota 20251222
Aktualu iki 2025-12-28
Krokuva, 1633
Popierius, oda, medvilnė, spauda
32,2 × 21,2 × 1,5 cm
Inv. Nr. VR-484
Eksponatą 2009 m. liepos 5 d. padovanojo Vitalijus Vėteris.
Tai rinkinys dokumentų, susijusių su Prūsijos Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valdovo santykiais, Brandenburgo kurfiursto Jono Zigmanto Hohencolerno (1572–1619) priesaika, 1611 m. Varšuvoje duota Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632), taip pat 1609 bei 1612 m. Karaliaučiuje veikusių Žygimanto Vazos paskirtų komisijų veikla.
Nuo tada, kai 1525 m. buvo panaikintas Vokiečių ordinas ir įkurta pasaulietinė Prūsijos Kunigaikštystė, vadovaujama kunigaikščio (hercogo), ji buvo glaudžiai susisaisčiusi su Lenkija ir Lietuva. 1525 m. pirmasis pasaulietinis jos valdovas Albrechtas Hohencolernas (1490–1568) Varšuvoje davė vasalo priesaiką Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1506–1548); Prūsijos Kunigaikštystė tapo Lenkijos Karalystės lenu. Vėlesni Prūsijos kunigaikščiai (iki 1657 m.) taip pat tapdavo ir Lenkijos karaliaus vasalais. Nuo tada valdovas tvirtindavo Prūsijos kunigaikščius, kišosi ir į šalies konfesinius reikalus. 1569 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) leido Prūsijos Kunigaikštystės gyventojams išpažinti liuteronybę (leidimas galiojo tik tiems, kurie laikėsi Augsburgo tikėjimo išpažinimo, bet ne kitoms protestantiško tikėjimo srovėms, pavyzdžiui, kalvinistams). Katalikai čia buvo konfesine mažuma, nuo 1551 m. kanonų teisės klausimais jie pateko į Varmijos vyskupų jurisdikciją.
Leidinio pirmoje dalyje publikuojami dokumentai, susiję su 1609 m. Karaliaučiuje veikusia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos paskirta specialia komisija, sudaryta iš dvasininkų ir pasauliečių Lenkijos Karalystės pareigūnų. Jai vadovavo Varmijos vyskupas Simonas Rudnickis (1552–1621). 1609 m. gegužės 26 d. komisija atvyko į Karaliaučių ir čia su dviejų savaičių pertrauka dirbo iki liepos 13 dienos. Buvo numatyta, kad komisija, vykstant vietiniam Seimui, turi padėti sureguliuoti vidaus santykius, tarpininkauti sprendžiant nesutarimus tarp bajorijos opozicionierių ir tarėjų, taip pat įtikinti Joną Zigmantą Hohencolerną sutikti su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio siūlomomis sąlygomis mainais į jam suteikiamą tuometinio Prūsijos kunigaikščio globą. Siekta tarpininkauti užtikrinant lygias katalikų ir protestantų teises, užtikrinti katalikams tikėjimo laisvę. Kadangi komisija susidūrė su nemenkais sunkumais, daugeliu klausimų reikėjo leistis į kompromisus.
Rinkinyje publikuojamas ir 1611 m. lapkričio 16 d. dokumentas, kuriuo valdovas Žygimantas Vaza Joną Zigmantą Hohencolerną ir dar kelis asmenis paskyrė Prūsijos Kunigaikštystės regentais, turėjusiais valdyti vietoj tuometinio sutrikusios psichikos hercogo Albrechto Frydricho Hohencolerno (1553–1618). Davęs priesaiką Varšuvoje, Jonas Zigmantas tapo Lenkijos karaliaus vasalu.
Paskutinėje leidinio dalyje publikuojami dokumentai, privilegijos ir kiti raštai, susiję su 1612 m. Karaliaučiuje veikusia valdovo komisija. Jai vėl vadovavo Varmijos vyskupas S. Rudnickis. Dokumentai išduoti 1612 m. gegužės–birželio mėnesiais ir yra susiję su naujojo Prūsijos Kunigaikštystės regento pareigų pradžia bei priesaika.
Pirmoji šio dokumentų rinkinio redakcija pasirodė 1614 m., tiražas pakartotas 1625 ir 1633 metais. Leidinys spausdintas Krokuvoje, Andriaus Petrikovčiko (Andrzej Piotrkowczyk, Andreas Petricovius, tikrasis vardas Andrius Byčekas (Andrzej Byczek), 1550–1620) spaustuvėje. Spaustuvė pradėjo veikti apie 1574 metus. Daugiausiai spausdino religinio pobūdžio literatūrą, Bažnyčios istorijos veikalus, bažnytinių sinodų medžiagą, liturginius kalendorius (vad. „rubricėles“), taip pat ir mokslinę, akademinę literatūrą. Po A. Petrikovčiko mirties spaustuvę perėmė jo sūnus Andrius (apie 1585–1645). Net keliomis valdovo Vladislovo Vazos privilegijomis apdovanotas spaustuvininkas tapo karališkuoju tipografu ir servitoriumi, o tai reiškė, kad buvo atleidžiamas iš spaustuvininkų cecho jurisdikcijos (taip pat ir nuo jiems galiojusių mokesčių bei prievolių) ir priimtas į valdovo globą. Gavęs šią privilegiją, jis turėjo išimtines teises spausdinti ir platinti oficialius valstybinius dokumentus, tokius kaip seimų konstitucijos, rezoliucijos ir kt.
Parengė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė
Naudota literatūra
Chojnacka D. „Starodruk z Wysocic i Piotrkowczykowie, drukarze Ich Królewskich Mości“, in: Małopolska, t. 12, 2010, s. 141–158.
Friedrich K. The Other Prussia. Royal Prussia, Poland and Liberty, 1569–1772, Cambridge, 2002, p. 453.
Kažuro I. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvių privilegijos“, in: Knygotyra, t. 68, 2017, p. 38–82.
Kowalska H. „Rudnicki Szymon“, in: Polski słownik biograficzny, t. 32, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1989–1991, s. 649–655.
Lukšaitė I. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis, Vilnius, 1999, p. 338–339.
Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais), Vilnius, 2015, p. 418, p. 429.
