Marsas ir Venera

Marsas ir Venera
Pranciškus Smuglevičius (1745–1807)
Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796)
Roma, 1776 m. (?)
Veržė popierius, plokščioji spauda, akvarelė; 53,2 (53,3) x 84,7 (84,9) cm
Įrašas apačioje: Carloni...
Inv. Nr. VR-1378
 
2025 m. gegužės 28 d. įsigyta iš UAB dailės galerijos „Klasika“.
 
Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.
 
Vienu metu buvo rengiamos prabangi spalvota ir paprastesnė nespalvota leidinio versijos. Spalvotai versijai skirtose graviūrose atspausdintos kompozicijos kontūrinės linijos buvo kruopščiai nuspalvinamos akvarele ir guašu, o nespalvotose graviūrose matomos figūros buvo detaliai modeliuojamos štrichais. Pirmieji kontūriniai raižiniai, atspausdinti ir nuspalvinti 1776 m. pradžioje, vasario–kovo mėnesiais buvo pristatyti parodoje Vatikane, kur darbais žavėjosi popiežius Pijus VI.
 
Muziejuje eksponuojamas grafikos darbas greičiausiai yra iš spalvotojo leidinio, kurio buvo išleista 30 egzempliorių. Tačiau neatmestina, kad darbas galėjo būti sukurtas ir po 1776 m., nes tiek spalvintus, tiek nespalvotus grafikos darbus buvo galima įsigyti ir atskirai. Spėjama, kad tai freska iš vadinamojo 21-ojo Aukso rūmų kambario, joje pavaizduoti Marsas ir Venera bei greta jų stovintis meilės dievas Amūras. Kairėje matomas dievas Vulkanas, kuris, sužinojęs apie savo žmonos Veneros neištikimybę, pakvietė kitus dievus, kad ir jie tai pamatytų.
 
Aukso rūmų freskų vaizdai sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo ir turėjo didelę įtaką klasicizmo stiliaus susiformavimui bei paplitimui visoje Europoje. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmame ketvirtyje sieninės tapybos pavyzdžiai tapo įkvėpimo šaltiniu interjero dekoratoriams.
 

 
 
 
Vertybės įsigijimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
 
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto. Parodos katalogas, sudarytoja ir tekstų autorė D. Tarandaitė, Vilnius, 2022, p. 54.
Tarandaitė D. „Pranciškus Smuglevičius. Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius. 1775–1776“, in: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus metraštis, t. 22, sudarytoja M. Matulytė, Vilnius, 2021, p. 101–105.
Złoty Dom Nerona. Wystawa w 200-lecie śmierci Franciszka Smuglewicz. Katalog wystawy, koncepcja wystawy i katalogu J. Guze, Warszawa, 2008, s. 235.

 

 

 

 

 

Publikuota: 2025-11-03 14:22 Atnaujinta: 2025-10-14 10:06
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika