Publikuota 20251124
Aktualu iki 2025-11-30
Levinas Lemnijus (Levinus Lemnius, 1505–1568)
Antverpenas, 1567
Popierius, oda, spauda, įrišimas
16,2 x 10,5 x 3,2 cm
Inv. Nr. VR-519
2010 m. liepos 13 d. eksponatą Valdovų rūmų muziejui padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas
Knyga „Levini Lemnii, medici Zirizaei occulta naturae miracula, ac varia rerum documenta, probabili ratione atque artifici coniectura explicata“ (liet. „Levino Lemnijaus, gydytojo iš Zirizėjo, slaptieji gamtos stebuklai ir įvairūs dalykų įrodymai, tikėtinu protu ir taip pat sumaniu samprotavimu paaiškinti“) – žymiausias Levino Lemnijaus (Levinus Lemnius, 1505–1568) veikalas. L. Lemnijus – iš Nyderlandų kilęs gydytojas, okultistas, vėliau tapęs pastoriumi. Studijavo mediciną Leveno ir Paduvos universitetuose. Buvo šveicarų mediko Konrado Gesnerio (Conradus Gesnerus, 1516–1565) ir žymaus belgų anatomo, gydytojo Andrėjo Vezalijaus (Andries van Wezel, Andreas Vesalius, 1514–1564) mokinys.
Pirmą kartą L. Lemnijaus „Slaptieji gamtos stebuklai“ išspausdinti 1559 m. lotynų kalba Antverpene. Knyga buvo išversta į italų kalbą ir išleista Venecijoje 1560 metais. Vėliau ne kartą leista tiek lotynų, tiek italų kalbomis. Lotynų kalba knyga buvo išspausdinta bent šešis kartus (1559, 1561, 1564, 1567, 1571, 1572 m.) – Antverpene ir Gente. 1559 ir 1561 m. pasirodžiusį veikalą sudarė dvi knygos ir 74 skyriai, nuo 1564 m. buvo spausdinama išplėsta šio leidinio, sudaryto iš keturių knygų ir 104 skyrių, versija.
Autorius savo veikale išaukštino ir pabrėžė Dievo galią susidūrus su tam tikrais okultiniais reiškiniais, apžvelgė, kaip tai susiję su kai kuriomis žmogaus savybėmis. Jis pažymėjo, kad žmogaus sielos ir kūno sveikatai tiek pat reikšmės turi tiek Dievas, tiek medicinos profesionalai. Knygoje aptartos gamtos paslaptys, fiziologinės ir fizinės, medicininės, religinės, moralinės temos, taip pat okultizmas, ezoterika, astrologija, demonologija, gamtos filosofija, graikų filosofija. Svarstyti praktiniai klausimai, tokie kaip reprodukcija, intoksikacija, nėštumas ir moters emocijų bei patirčių nėštumo metu įtaka vaiko fizinėms savybėms ir raidai. Duota ir medicininių patarimų dėl miego, baltojo ar raudonojo vyno pasirinkimo, acto vartojimo ir kt. L. Lemnijui įtaką darė Aristotelio teorijos, ypač jo svarstymai apie apsigimimus, taip pat Hipokrato tekstas „Orai, vandenys ir vietos“, kuriame akcentuojama aplinkos veiksnių svarba žmogaus sveikatai. L. Lemnijus derino klasikinės graikų filosofijos, gamtos filosofijos teorijas su krikščioniškosios doktrinos teiginiais, įpindamas ezoterinių, mistinių gamtinės aplinkos aspektų ir pabrėždamas jų įtaką žmogui.
Knygos pradžioje esanti dedikacija protestantizmą išpažinusiam Švedijos karaliui Erikui XIV Vazai (1533–1577, valdė 1560–1569) buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 1596 m. ši knyga įtraukta į Romos popiežiaus Klemenso VIII (popiežiumi buvo 1592–1605) laikais papildytą Katalikų Bažnyčios draudžiamų leidinių sąrašą. Knyga nebuvo visiškai uždrausta (lot. donec corrigatur), tačiau kuriam laikui apribotas jos platinimas, kol tam tikros probleminės dalys bus cenzūruotos. Teksto cenzoriams užkliuvo L. Lemnijaus mintys apie žmonių dauginimąsi, buvo siūloma labiau akcentuoti santuokos sakramento, kaip pagrindinio žmonių dauginimosi elemento, svarbą. Taip pat kritikuotos autoriaus mintys apie tėvų ligų ir asmeninių bruožų paveldėjimą kaip prieštaraujančios gerai moralei.
Valdovų rūmų muziejuje saugomas knygos egzempliorius pažymėtas keliais proveniencijos ženklais. Vienas jų nurodo, kad knyga 1612 m. priklausė Gasparo Fromencijaus (Gaspar Fromentius) bibliotekai. Apie šį asmenį žinių nėra, nors žinoma dar viena jo proveniencijos ženklu žymėta knyga: 1617 m. Amsterdame išleistas pirmasis visą Britanijos salyną vaizduojantis atlasas „Britannia, sive Florentissimorum regnorum Angliae, Scotiae, Hiberniae, & insularum adjacentium ex intima antiquitate descriptio“, kuris G. Fromencijaus bibliotekai priklausė nuo 1637 metų. Antrasis nuosavybę žymintis ženklas nurodo knygą priklausius A. Barantoniui.
Parengė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė
Naudota literatūra
Blair A. „Mosaic physics and the search for a pious natural philosophy in the late Renaissance“, in: Isis, vol. 91, No. 1, 2000, p. 32–58.
Boruchoff D. A. „The Three Greatest Inventions of Modern Times: An Idea and Its Public“, in: Cultural Encounters and the Discourses of Scholarship, vol. 4: Entangled Knowledge Scientific Discourses and Cultural Difference, ed. by K. Hock, G. Mackenthun, Münster, New York, München, Berlin, 2012, p. 133–163.
Hannah M. Forbidden Knowledge: Medicine, Science, and Censorship in Early Modern Italy, Chicago, London, 2020.
The Memory Arts in Renaissance England. A Critical Anthology, ed. by W. E. Engel, R. Loughnane, G. Williams, Cambridge, 2016, p. 156–159.
Zatta C. „Seasons and Human Health in the Hippocratic Airs, Waters, and Places and Hesiod’s Works and Days“, in: Florentia Iliberritana, vol. 33, 2022, p. 149–163.