Vaza su lelijomis

Stiklinė vaza, Rudolfas Šrioteris (Rudolf Schrötter), Čekoslovakija, 1926
Aktualu iki 2024-12-15
Rudolfas Šrioteris (Rudolf Schrötter), Čekoslovakija
XX a. II ketv.
Stiklas
Išlikęs aukštis – 20,5 cm, skersmuo – 10 cm, stiklo storis – 1 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai 2007–2010 m., radinio inv. Nr. S 1569.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 36/19077 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Valdovų rūmų vakarų korpuso aplinkoje aptiktos 26 sudaužyto stiklinio indo šukės. Sudėjus jas į vientisą dirbinį, paaiškėjo, kad surastos vazos dalys yra indo apačia (dugnas) ir dalis sienelių. Dirbinys pagamintas iš storo, skaidraus natrio-kalio-kalcio silikatinio stiklo, korpusas ir ornamentas suformuoti naudojant pūtimą formoje ir stiklo šlifavimo bei giliojo raižymo techniką. Pagrindinę vazos sienelių dalį puošia į ovalo formos laukus, tarsi į skydus, įkomponuotos keturios karališkosios heraldinės lelijos. Vazos apatinė dalis po lelijomis yra aštuoniasienė, dugne įkomponuota į gėlės žiedą panaši rozetė su aplink jos centrą besisukančiais dvylika žiedlapių.
Ši heraldinė figūra – stilizuotas trijų žiedlapių lelijos žiedas, perrištas juostele, – nuo XII a. aptinkama Europos heraldikoje, ji buvo laikoma karališkosios valdžios, karinio dorybingumo simboliu. Krikščionybėje šis simbolis buvo siejamas su Švč. Mergele Marija, simbolizavo pamaldumą, nekaltumą ir skaistybę.
Vaza surasta kultūriniame sluoksnyje tarp XVI a. antra puse ir XVII a. pradžia datuojamų dviejų akmeninių grindinių, tačiau jos dekoravimas giliuoju stiklo raižymo būdu suteikė pagrindą šio radinio datavimą pavėlinti mažiausiai 200 metų. Kalnų krištolui naudota giliojo raižymo technika pirmą kartą stiklo dirbiniams pritaikyta tik XIX a. pradžioje Anglijoje. Nuodugniai ištyrus dirbinio radimvietę, pastebėta, kad XVII a. pradžia datuojamame grindinyje būta apie 50–60 cm skersmens praardymo ir apie 50 cm gylio duobės. Atrodo, kad čia buvo įkastas medinis stulpas, o į duobės dugną įmesta sudaužyta vaza. Baigus restauruoti dirbinį, nustatyta, kad vaza pagaminta XX a. antrame ketvirtyje, taigi paaiškėjo ir XVII a. grindinio suardymo laikas.
XX a. pirmoje pusėje Vilniuje ir jo apylinkėse veikusiose stiklo dirbtuvėse gaminti tik paprasti gaminiai. Meninio stiklo dirbiniai būdavo perkami užsienyje. Paaiškėjo, kad į Vilnių atvežta vaza buvo pagaminta Rudolfo Šrioterio (Rudolf Schrötter, 1887–1959) stiklo dirbtuvėje, tuometinėje Čekoslovakijoje. R. Šrioteris – žymus stiklo meistras, 1904 m. pradėjęs dirbti stiklo dizaineriu Josefo Invaldo (Josef Inwald, 1837–1906) stiklo dirbtuvėje (Rudolfshütte, Teplicė, Austrijos-Vengrijos imperija). Ilgainiui jis tapo vienu pagrindinių Čekoslovakijos stiklo meistrų, dabar laikomas čekų modernaus stiklo gamybos pradininku. Be gausybės dekoratyvių indų, R. Šrioteris, inspiruotas Prancūzijos nepriklausomybės kovų, 1926–1927 m. sukūrė ir indų seriją su lelijų ornamentais, tarp kurių buvo ir aukščiau aptarta vaza.
 
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Naudota literatūra
Railaitė-Bardė A. Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje, Vilnius, 2020.
Stopfer E. „Rudolf Schrötter – der Vater des modernen Pressglases in der Tschechoslowakei Entwürfe für Josef Inwald, Wien–Teplitz, von 1913/1914 bis 1958“, in: Pressglas-Korrespondenz, 2009, Nr. 3, 
https://www.pressglas-korrespondenz.de/aktuelles/pdf/pk-2009-3w-stopfer-schroetter-inwald.pdf [žiūrėta 2024-10-07].
Strazdas K. Lietuvos stiklas. Nuo seniausių laikų iki 1940 metų, Vilnius, 1992.
Vorgić D. „Rudolf Schrötter – Schöpfer des modernen tschechoslowakischen Pressglases“, in: Pressglas-Korrespondenz, 2015, Nr. 3, 
https://www.pressglas-korrespondenz.de/aktuelles/pdf/pk-2015-3w-vorgic-schroetter-1887-1959.pdf [žiūrėta 2024-10-07].

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2024-12-09 10:58 Atnaujinta: 2024-12-09 07:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika