Publikuota 20241202
Aktualu iki 2024-12-08
Filipas Lauterburgas (Philippe Loutherbourg, 1740–1812) ir Pjeras Etjenas Muatas (Pierre-Étienne Moitte, 1722–1780)
Iš leidinio Galerie françoise, ou Portraits des hommes et des femmes célèbres qui ont paru en France..., Paryžius, 1771, p. 74
Popierius, vario raižinys
Įrašas – STANISLAS LESZCZINSKI, apačioje – Lunebourg Pinx. / Moitte Sculps
Inv. Nr. VR-1048
2017 m. portretą padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)
Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Leščinskis (1704–1709, 1733–1736). Jis kilęs iš senos lenkų giminės, buvo Rapolo Leščinskio ir Anos Jablonovskos (Anna Jabłonowska) sūnus. Su žmona Kotryna Opalinska (Katarzyna Opalińska, 1680–1747) susilaukė dviejų dukterų – Anos ir Marijos. 1699 m. Stanislovas Leščinskis tapo Poznanės vaivada. Šiaurės karo metu (1700–1721) jis buvo vienas iš prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Švedijos kariuomenei užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Elekcinis seimas 1704 m. liepos 12 d. nušalino nuo sosto valdovą Augustą Stiprųjį (1697–1733), paskelbė Stanislovą Leščinskį Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1705 m. spalio 4 d. jis buvo karūnuotas ir paskelbtas Stanislovu I.
Stanislovas Leščinskis daugiau galių įgijo tik 1706 m., kai Augustas Stiprusis atsisakė pretenzijų į sostą. Visą šio valdovo valdymo laikotarpį Lenkijos ir Lietuvos žemėse siautė švedų ir rusų kariuomenės. Stanislovas Leščinskis formaliu Abiejų Tautų Respublikos valdovu buvo iki Poltavos mūšio (1709), jį švedai pralaimėjo. Vėliau, sustiprėjus Rusiją palaikančioms jėgoms, buvo priverstas atsisakyti Respublikos valdovo sosto ir emigruoti: iš pradžių – į Pomeraniją, Švediją, tada – į Elzasą. 1725 m. Stanislovo Leščinskio duktė Marija ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV, 1715–1774), šis uošviui padovanojo Lotaringijos kunigaikštystę. Remiant Prancūzijai, 1733 m. po Augusto Stipriojo mirties Stanislovas Leščinskis buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau dėl nepakankamos Prancūzijos paramos ir tarp didžiųjų Europos valstybių kilusio konflikto 1736 m. buvo priverstas vėl atsisakyti sosto ir išvyko į Prancūziją. Užsiėmė kultūrine veikla, rašė politinius ir filosofinius veikalus apie Respublikos valdymo reformas.
Grafikos darbe Stanislovas Leščinskis pavaizduotas su reprezentaciniais šarvais ir puošniu peruku. Portretas įrėmintas į ovalo formos, medaliono tipo rėmus.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Naudota literatūra
Cieślak E. Stanisław Leszczyński, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1994.
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 118.
Matulevičius A., Spečiūnas V. „Leščinskis Stanislovas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 13, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2008, p. 40.
Trumpa V. „Leščinskis Stanislovas“, in: Lietuvių enciklopedija / Lithuanian Encyclopedia / Encyclopédie Lithuanienne, t. 14, South Boston, 1958, p. 483–485.
