Herbinis koklis su Jonušo Aleksandro Vavžeckio herbu

 

Atliekant archeologinius tyrimus, ypač pilių ir miestų Naujųjų amžių kultūriniuose sluoksniuose, be buityje naudotų keraminių indų šukių, bene dažniausiai aptinkama krosnių koklių. Dauguma jų būna dengti įvairių spalvų glazūromis, pasikartojančiais geometriniais ar augaliniais ornamentais. Tarp koklių pasitaiko ir heraldiniais ženklais padabintų koklių plokščių. Jie padeda sužinoti, kas buvo ir kokias pareigas ėjo šios krosnies užsakovai (pvz., Radvilos, Goštautai, Sapiegos, Pacai ir kt.), o kartais – ir kuriais metais pagaminti kokliai.

 

Dažnai heraldinio koklio, ypač komponuoto iš daugiau nei kelių laukų, herbo priskyrimas konkrečiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikui ar pareigūnui dėl duomenų trūkumo taip ir lieka neįminta mįslė. Vienas tokių koklių, kurio savininkas nustatytas tik dabar, buvo rastas per 2007 m. Vilniaus Žemutinės pilies vartų archeologinius tyrimus. Koklis aptiktas kartu su XVII–XVIII a. datuojamais radiniais 1836–1837 m. nugriauto pastato griuvenose.

 

Neglazūruoto koklio plokštės centre vaizduojamas penkių laukų skydas, kurio širdyje, arba centriniame skydo lauke, aplink rožės žiedą matomas herbas Rola (trys besisukantys dalgiai). Pirmame lauke – pusmėnulis ragais į viršų ir šešiakampė žvaigždė – Lelivos (Leliwa) herbas, antrame – strėlė su dvigubu kryžiumi, arba herbas Lapinas (Lis), trečiame – neidentifikuotas herbas, o ketvirtame lauke – dviguba lelija – herbas Gozdava (Gozdawa). Skydo viršus puoštas šalmu su karūna ir trimis stručio plunksnomis, šalmo apačioje skydą gaubia stilizuota skraistė – dekoratyvūs akanto lapai.

 

Visuose keturiuose koklio plokštės kampuose matyti inicialai – didiko vardą, pavardę ir valstybėje einamas pareigas nurodančios pirmosios raidės, išdėstytos dviem eilutėmis viršuje ir viena eilute apačioje. Viršutinės eilutės kairėje pusėje įkomponuota „I“ raidė, dešinėje – „A“, antroje eilutėje – „ƵK“ ir „W“, o apatinėje eilutėje atitinkamai – „SƵ“ ir „B“.

 

Šis koklis yra dar ir kampinis. Prie pagrindinės keturkampės plokštės dešinės pusės prilipdyta pusiau padalyta kita plokštė su tokiu pačiu herbu. Koklininkas prie pagrindinės plokštės pusinę prijungė atvirkščiai, t. y. aukštyn kojomis.

 

Šio koklio herbą padėjo identifikuoti aptiktas 1686 m. spaudinys, kurio autorius yra Vilniaus universiteto filosofijos bakalauras, metafizikos ir politikos klausytojas Pranciškus Lukoševičius. Siekdamas daktaro laipsnio, jis parengė filosofijos tezes ekonomikos ir politikos klausimais, o išspausdintas darbas dedikuotas šviesiausiajam ir prakilniausiajam ponui Breslaujos žemės notarui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo teisėjui Jonušui Aleksandrui Vavžeckiui (Jarosz Aleksander Wawrzecki), jo herbas pavaizduotas pirmame puslapyje. Herbo širdyje matomas herbas Rola, kituose laukuose – herbai Leliva ir Lapinas, neidentifikuotas herbas ir Gozdava. Virš herbo taip pat yra šalmas su povo plunksnomis, herbą gaubia akanto lapų skraistė, o visą heraldinę kompoziciją supa karinė atributika – vėliavos, patrankos, šarvai ir kiti ginklai. Spaudinyje pavaizduotas herbas tiksliai atkartotas minėtame koklyje, todėl galima teigti, kad koklininkas kopijavo būtent šio siužeto detales.

Paaiškėjus, kas yra herbo savininkas, buvo nesunku nustatyti ir koklyje pažymėtų inicialų reikšmę – „I“ – Jarosz, „A“ – Aleksander, „W“ – Wawrzecki, „ƵK“ – z Krzetuszowa, „SƵ“ ir „B“ – sędzia ziemski brasławski („Jonušas Aleksandras Vavžeckis iš Kšetušovo, Breslaujos žemės teisėjas“). J. A. Vavžeckis Breslaujos žemės teisėjo pareigas ėjo 1690–1705 m., 1682–1689 m. buvo Breslaujos žemės raštininkas, Kuršo kunigaikštystės sienų nustatymo komisaras 1690 m., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo tribunolo deputatas. Greičiausiai šios pareigos ir nulėmė, kad minimas koklis atsirado Vilniaus Žemutinėje pilyje, kur Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo pastate ar jo aplinkoje pagal Iždo tribunolo reglamentą posėdžiai turėjo vykti dvi savaites per metus, dažniausiai metų pradžioje. Šalia Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pastato stovėję Pilies vartai buvo trijų aukštų pastatas, jo patalpose taip pat rengti susirinkimai. Čia buvo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo archyvas ir Vilniaus pilies teismo kanceliarija, saugomi šių institucijų dokumentai. Gali būti, kad XVII a. pabaigoje Pilies vartų pastate stovėjo krosnis su kokliais, ant kurių nurodyti čia dirbusių pareigūnų inicialai, tarp jų buvo įmontuotas ir rastas vienintelis J. A. Vavžeckio herbinis koklis.