Vilniaus Ankstyvoji mūrinė pilis – seniausia žinoma mūro pilis dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Didžiausia šios pilies plėtra vyko XIV a. pradžioje (apie 1325–1327 m.), kai Lietuvą valdė didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341). Tuomet senojo gynybinio bokšto vietoje buvo pastatytas aštuoniasienis bokštas, šalia iškilo pilies vakarinės dalies vartų bokštai ir gynybinės sienos. Aplink pilį vykę archeologiniai tyrimai atskleidė, kad ankstyviausius Lietuvos teritorijoje mūro įtvirtinimus Pilies kalno papėdėje Vilniaus centre XIII a. pabaigoje statė dar kunigaikščio Gedimino pirmtakai.
Ankstyvosios mūrinės pilies viduje, prie pietinės gynybinės sienos, XIV a. pradžioje buvo pastatytas keturkampio plano apie 11 m pločio ir 11,5 m ilgio mūrinis pastatas (M3). Pilies mūrai tuomet statyti iš akmenų ir rausvo molio plytų, perrištų baltiškuoju plytų rišimo būdu. Tyrinėtojai šiuos statinius priskiria dar ikigotikinės statybos etapui. Per archeologinius tyrimus mūrinio pastato (M3) aplinkoje aptiktos griuvenos, kuriose rasta plytų be braukų, gotikinių plytų su braukomis, grindų plytelių su šviesiai žalsvos ir rusvos spalvos glazūra, lovelio formos čerpių, dažyto tinko fragmentų. Griuvenose tarp radinių taip pat buvo ir viena nerviūrinė bei šešios profiliuotos plytos, ant kurių išliko dažyto tinko pėdsakų. Galima teigti, kad pastato viduje buvo jau gotikai būdingas skliautas bei puošnūs profiliuoti durų ar langų angokraščiai.
Rastos nerviūrinės plytos vienas šonas dažytas tamsiai žalia spalva, o plytos smaigalyje išlikęs nedidelis balta spalva dažyto tinko fragmentas (il. 1–6).
Kartu rastos ir angokraščiams skirtos profilinės plytos. Panašu, kad tik sumūrytos plytos buvo netinkuotos, o vėliau, rekonstruojant pastatą, tinku paslėptos smulkesnės angokraščio profilio dalys ir buvę aštrūs kampai ženkliai sušvelninti. Aptiktos trijų skirtingų profilių angokraščio plytos: pirmojo profilio plytos (il. 7–11) šonas dengtas iki 3–4 mm storio skiediniu, iš vienos pusės profilis dažytas šviesiai pilka, o įgilinta profilio dalis – tamsiai pilka spalva, velenėlis ir kita pusė – šviesiai pilka spalva; antrojo profilio plytos (il. 12–16) trumpinio sienelė dažyta balkšva, o profilis tarsi per pusę – ruda (arba tamsiai raudona) ir šviesiai rusva spalva. Ant plytos ilginio sienelės išliko žalios spalvos tinko. Ant kiek mažiau išlikusio šio profilio kitos plytos fragmento profilio aptikta raudona spalva dažyto tinko, nuosklemba – pilkos spalvos tinko, o ant plytos ilginio sienelės yra balkšvos spalvos tinko liekanų (il. 17–22); trečiajam profiliui priklauso trys plytos. Visų trijų plytų spalvų seka vienoda, todėl tikėtina, kad jos iš to paties angokraščio, kuris, veikiausiai vertikaliomis juostomis, dažytas keliomis spalvomis (il. 23–35). Vienoje profilio įlankio dalyje nuo krašto matyti žalios ir arčiau volelio – tamsiai raudonos spalvos likučių, volelis nudažytas balkšva ir šviesiai bei tamsiai pilka spalvomis, o kito įlankio pusė – tamsiai pilka arba juoda spalva.
Šie radiniai atskleidžia kelis pastato puošybos etapus, taip pat bent iš dalies leidžia rekonstruoti buvusio angokraščio ir skliauto spalvinį vaizdą. Griuvenų sluoksnyje rasta ir daugiau dažyto tinko fragmentų, iš kurių galima spręsti, kad pastato viduje sienos irgi buvo tinkuotos. Atlikus radinių analizę matyti, kad vienas ankstyviausių mūrinių Vilniaus pilies pastatų turėjo ir gotikinei architektūrai būdingų bruožų.
Medžiagą parengė Gintautas Striška, Ėrika Striškienė, Egidijus Ožalas, Rasa Abramauskienė, Vytautas Abramauskas
