Brangakmeniai – tai akmenys ir organinės kilmės medžiagos (gintaras, koralas, perlas, gagatas ir kt.)1, naudojami juvelyrikoje. Nuo Viduramžių Europoje populiariausi brangakmeniai buvo deimantai, rubinai, smaragdai, safyrai, granatai, ametistai, kalnų krištolas, turkiai.
Vilniuje atliekant archeologinius tyrimus rasti ir ištirti 25 radiniai, puošti 27 brangakmeniais, ir 2 radiniai iš uolienų, datuojami XIII–XVII amžiumi. Tai 2 granatai, 8 perlai, 2 chalcedonai, 4 turkiai, 2 karneoliai, 2 koralai, jaspis, kalnų krištolas, smaragdas, gagatas, rubinas, deimantas, agatas, serpentinitas, staninas.
Brangiųjų akmenų masė yra 0,09–13,34 ct, dažniausiai jie kabošono (ovalo) formos, bet yra ir stačiakampio bageto bei piramidės pavidalo. Brangiaisiais akmenimis dekoruoti žiedai, kabutis, papuošimo detalė, jie buvo naudojami kaip karoliukai ir akutės dirbiniams puošti.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijosteritorijoje archeologai aptiko 18 radinių, puoštų 20 brangakmenių, ir 2 radinius su uolienomis: 3 akutes, 10 karolių, 1 papuošimo detalę, 6 žiedus. Tai karneolio ir kalnų krištolo akutės, karneolio, gagato, koralo, jaspio, perlų karoliukai, žiedai su granatu, deimantu, rubinu, perlu, chalcedonu, turkiu, papuošimo detalė su granatu ir perlu, apdirbtas chalcedonas, žiedas su serpentinitu ir kabutis su staninu.
Brangakmeniais papuošti seniausi dirbiniai datuojami XIII a. pabaiga – XIV a. pirmuoju ketvirčiu. Kultūriniame sluoksnyje su šachmatais, stiklinėmis apyrankėmis ir karoliukais, tapyto stiklo taurėmis, juvelyriniais ir kitais dirbiniais rastos dvi akutės (iš kalnų krištolo ir karneolio) bei du radiniai su uolienomis: vario lydinio žiedas su serpentinitu ir vario lydinio kabutis su staninu, būdingesnis ankstesniam laikotarpiui.
XIV a. ir XIV–XV a. datuojami juvelyriniai dirbiniai su granatais (auksinis žiedas, papuošimo detalė), perlu (papuošimo detalė), chalcedonais (žiedas), karneoliu (karoliukas). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo (1392/1401–1430) laikus menantis perlas – upinis gėlavandenis, kartu su granatu puošęs dekoratyvią sidabrinę, paauksuotą detalę. XIV a. karneolio karoliukas rastas odinio diržo krepšio viduje kartu su vinimis, sagtele, apkalu, galąstuvu ir kitais dirbiniais. Diržo krepšys, tikėtina, priklausė amatininkui.
XVI–XVII a. datuojami perlai, koralo ir gagato karoliukai, auksiniai žiedai su rubinu ir deimantu, turkiu. Perlai – upiniai gėlavandeniai, vienas jų su aukso vielute. XVI a. perlai buvo labai mėgstami, jais puošti drabužiai, aksesuarai, juvelyriniai ir kitokios paskirties dirbiniai.
Išskirtiniai auksiniai žiedai su rubinu ir deimantu. Žiede esantis rubinas – stačiakampio bageto formos. Tai ypač populiari XVI a. brangakmenių apdirbimo forma. Kitame žiede – keturkampės piramidės pavidalo deimantas, su papildomomis briaunomis piramidės kraštuose. Žiedai su tokiu smailiu arba vadinamuoju aštriu deimantu Europoje žinomi nuo XIV iki XVII amžiaus. Žiedą su tokiu deimantu nešiojo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) sesuo Izabelė Jogailaitė (1519—1559), Vengrijos karalienė ir regentė. Jos žiedas išlikęs ir saugomas privačioje kolekcijoje Anglijoje.
1560 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto lobyne, apsilankiusio popiežiaus pasiuntinio Bernardino Bondžovanio (Bernardino Bongiovanni) žiniomis, čia saugota daugybė rubinų, smaragdų, deimantų ir kitų brangenybių. Apsikeitimas dovanomis – žiedais su rubinu ir deimantu – minimas 1561 m., per Žygimanto Augusto ir Suomijos kunigaikščio Jono III Vazos susitikimą Kaune, kai tartasi dėl Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vedybų. Dar daugiau brangenybių paminėta jos 1562 m. kraičio apraše.
1931 m. Vilniaus katedroje rastose Žygimanto Augusto žmonų kapavietėse, be insignijų, aptikta ir žiedų su brangakmeniais. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) palaidota su auksiniu žiedu, puoštu penkiais deimantais ir medalionu. Lietuvos ir Lenkijos valdovė Barbora Radvilaitė (1520/1523–1551) su auksine grandinėle ir žiedais: ant dešinės rankos buvę du žiedai: vienas pintas / vytas, kitas su dviem deimantais, o ant kairės rankos – auksinis žiedas su brangakmeniais: deimantu, smaragdu ir rubinu. Manoma, kad šį žiedą Barborai Radvilaitei padovanojęs Žygimantas Augustas.
Brangakmeniai visada buvo brangūs ir reti, tad nuo seniausių laikų auksakaliai juos kartais pakeisdavo imitacijomis – pigesniais panašių spalvų mineralais, stiklais, arba vietoj vieno brangakmenio į juvelyrinį dirbinį įdėdavo kelis suklijuotus akmenis (dubletai, tripletai). Taip buvo klastojama akmens masė ir matmenys, be to, toks klijuotas brangakmenis nebuvo tokios aukštos kokybės ir kainos kaip tikrasis. Dubletas arba matrica-uoliena buvo identifikuota auksiniame žiede su turkiu iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritorijos. Dar vienas žiedas su dubletu rastas XV a. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje, turtingos moters kape. Žiedo akutė – dubletas iš citrino, suklijuoto su, tikėtina, tokiu pat mineralu.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijosteritorijoje rasti brangakmeniai eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus lobyne.
Brangakmenių ir uolienos, stanino, tyrimai atlikti Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijoje pagal Pasaulio juvelyrikos konfederacijos (CIBJO) patvirtintą brangakmenių klasifikaciją (tyrėjai: Violeta Kisielienė, Mindaugas Čebatariūnas, Olga Demina, Gintarė Martinkutė, Aistė Daukšytė, Reda Matulienė).
Serpentinito tyrimai atlikti Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centre, Giluminės geologijos laboratorijoje (tyrėja dr. Gražina Skridlaitė).
Rentgenografiniai perlų tyrimai atlikti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (tyrėjas Jurgis Pilipavičius).
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografai Vytautas Abramauskas ir Rasa Gliebutė
1 Šioje virtualioje parodoje nepristatomi gintaro dirbiniai.
