Naujienos

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenę pasiekė skaudi žinia iš Romos (Italija) – po ilgos ir sunkios ligos mirė vienas žymiausių pasaulyje senųjų meninių audinių – gobelenų – tyrinėtojų, autoritetingas ekspertas prof. Nelas Fortis Gracinis (Nello Forti Grazzini). 

Profesorius gyveno ir dirbo Milane, skaitė paskaitas Milano universitete (Università degli Studi di Milano) bei Brešos Botticino (Scuola di Restauro ENAIP di Botticino) restauravimo centre.

N. Fortis Gracinis daugiau nei keturiasdešimt metų tyrinėjo senuosius tekstilės kūrinius. Jo studijų objektas buvo Flandrijos, Prancūzijos bei Italijos manufaktūrose XIV–XVIII a. išausti gobelenai bei šių vertingų audinių kartonų autoriai, užsakovai ir kolekcininkai.  

Profesorius parašė itin reikšmingų šiai tematikai skirtų leidinių: „Arazzi dei Mesi Trivulzio: il committente, l‘iconografia“ (1982); „Arazzi del Cinquecento a Como (Tapestries of the 16th Century in Como)“ (1986); „Arazzi a Milano: Le serie fiamminghe del Museo della Basilica di Sant‘Ambrogio“ (1988); „Gli Arazzi: Il Patrimonio Artistico Del Quirinale“ (1994); „Gli arazzi della Fondazione Giorgio Cini“ (2003); „Gli arazzi dei Gonzaga nel Rinascimento: da Mantegna a Raffaello e Giulio Romano“ (2010) (kartu su Stefanu Lokazu (Stefano L'Occaso) ir Lučija Meoni (Lucia Meoni)) bei daugelį kitų; taip pat publikavo daugybę mokslinių straipsnių.

Nuo XX a. 9 dešimtmečio Italijoje nebuvo nė vienos svarbios seniesiems gobelenams skirtos parodos ar jos katalogo, prie kurių rengimo nebūtų prisidėjęs prof. N. Fortis Gracinis. Tyrinėtojas bendradarbiavo rengiant Renesanso bei Baroko gobelenų parodas su garsiais pasaulio muziejais – tiek Europoje (Italijoje, Ispanijoje), tiek Amerikoje (Čikagoje, Niujorke), buvo parodų kuratorius.

Paskutinis reikšmingas prof. N. Forčio Gracinio darbas – šių metų gegužės–rugsėjo mėnesiais Urbino kunigaikščių rūmuose (Palazzo Ducale di Urbino) pristatyta profesoriaus kuruota paroda „Sekant Rafaeliu. Gobelenų menas ir jo sėkmė“ (Sul filo di Raffaello. Impresa e fortuna dell‘arte dell‘arazzo). Šią parodą surengė Markės nacionalinė galerija (Galleria Nazionale delle Marche) kartu su Vatikano muziejais (Musei Vaticani) ir Paryžiaus Mobilier National institucija.

Prof. N. Fortis Gracinis taip pat dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skirtose seniesiems tekstilės kūriniams tyrinėti, skaitė viešąsias paskaitas.  

Būsimų Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų pažintis, iš pradžių netiesioginė, su prof. N. Forčiu Graciniu prasidėjo dar 2005 m. – tuomet Lietuvos dailės muziejaus Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus specialistai, vykdydami XVI–XVII a. gobelenų paiešką atkuriamiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerams, turėjo ne vieną progą susipažinti su itin išsamiomis, platų istorinį kontekstą atskleidžiančiomis senųjų meninių audinių ekspertizėmis, parengtomis prof. N. Forčio Gracinio. Dalies tuo metu muziejaus įsigytų gobelenų ekspertines išvadas parengė šis žymus tyrinėtojas.

Vėliau, Valdovų rūmų muziejaus kvietimu, prof. N. Fortis Gracinis du kartus viešėjo Lietuvoje. 2012 m. Lietuvos kultūrinei visuomenei jis perskaitė viešąją paskaitą „Gobelenai Lietuvos ir Europos valdovų dvaruose“ – joje pranešėjas apžvelgė Europos valdovų gobelenų kolekcijas, jų siužetus, vaidmenį Europos valdovų rūmuose, supažindino su jų audimo technikomis, funkcijomis bei istorine raida Europoje XIV–XVIII amžiuje. Kalbėdamas apie Valdovų rūmų muziejaus sukauptą senųjų audinių kolekciją, profesorius dėl itin aukštos meninės kokybės išskyrė XVII a. pradžios Briuselio dirbtuvėse išaustą gobeleną „Drakonas, ryjantis kiaušinius“.

2014 m. Valdovų rūmų muziejaus surengto tarptautinio projekto-parodos „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ kultūrinių ir mokslinių renginių programoje prof. N. Fortis Gracinis pristatė viešąją paskaitą „Nepelnytai primirštas brandžiojo Renesanso flamandų gobelenų ciklas „Bakchanalijos“ ir gobelenų kartonų autoriai“.

Profesorius prisidėjo ir prie paskutinio Valdovų rūmų muziejaus surengto tarptautinio projekto iš Italijos – 2020 m. atidarytos parodos „Nuo Sacro iki Profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“. Dviejų šioje parodoje pristatytų XV a. ir XVI a. gobelenų katalogo aprašus parengė prof. N. Fortis Gracinis.

Italijos ir viso pasaulio kultūros ir mokslo bendruomenė neteko ne tik puikaus specialisto, savo srities erudito, bet ir be galo šilto ir kuklaus žmogaus. Valdovų rūmų muziejus liūdi drauge su velionio artimaisiais ir reiškia nuoširdžią užuojautą.

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda, pasakojanti apie 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos epochą, Lietuvos ir Lenkijos muziejus paskatino kalbėtis apie Valdovų rezidencijų kelio kūrimą, muziejinio bendradarbiavimo stiprinimą. Pasak muziejininkų, toks kelias tiek užsienio, tiek abiejų kaimyninių valstybių turistams pristatytų senosios Lietuvos valstybės bemaž šešių šimtmečių ir senosios Lenkijos valstybės aštuonių amžių gyvavimo istoriją, abiejų šalių praeities ryšius.

2021 m. spalio 20–21 d. Valdovų rūmų muziejaus renginių salėje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tėvynės laisvės aušra – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė“. Konferencijos programa – XVIII a. pabaigos įvykiai, pokyčiai Lietuvoje ir Lenkijoje – apims penkis svarbius probleminius laukus: parlamentarizmo raidą, Konstitucijos genezę ir turinį, Konstitucijos recepciją to meto ir šiuolaikinėje visuomenėje, Apšvietos epochos raštiją ir meną, visuomenės pilietinį ugdymą ir švietimo istorijos klausimus. Po kiekvieno posėdžio vyks aptarimai-diskusijos, konferenciją užbaigs diskusija. Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitys 26 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Baltarusios. 

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2021 m. spalio 19 d. bus atidaryta įspūdinga ir XVIII a. pabaigos Lietuvos istorijos mažai pažintus kontekstus atskleidžianti tarptautinė paroda, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms.

XVIII a. pabaigoje pasaulyje buvo priimti trys svarbūs dokumentai, padėję pamatus moderniai visuomenei: Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracija (1776), Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija Prancūzijoje (1789) bei Gegužės 3-iosios konstitucija Abiejų Tautų Respublikoje (1791). Visus šiuos dokumentus vienijo bendra Apšvietos epochos laisvės dvasia. Gegužės 3-iosios konstitucijos negalima lyginti su radikaliais Prancūzijos revoliucijos dokumentais, tačiau būtent ši Konstitucija tapo riba tarp senosios Lietuvos ir Lenkijos bajoriškosios demokratijos sistemos bei moderniųjų laikų pilietinės visuomenės formavimosi.

Minint 230-ąsias 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (Tarpusavio įžado) priėmimo metines, Valdovų rūmuose muziejuje rengiama turininga tarptautinė paroda. Joje bus pristatomi XVIII a. antros pusės Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, parodyta, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai Lietuvoje, kaip keitėsi tautos, Tėvynės samprata. Apie daugelį tuo metu įvykusių permainų šiandien nesusimąstome ir tai suprantame kaip demokratinės valstybės pagrindą. Tačiau būtent XVIII a. antroje pusėje, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, įvyko milžiniški pokyčiai: įtvirtinamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimas, suformuojama nepriklausoma teismų sistema, įvykdomos švietimo, vietos savivaldos, valstiečių padėtį lengvinančios reformos, iškeliama idėja, kad tauta, sudaryta iš visų luomų, yra pagrindinė valstybės vientisumo ir suverenumo gynėja.

Tarptautinei parodai „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ Valdovų rūmų muziejus apie 200 eksponatų surinko iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje. Iš Varšuvos atvežami Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto autentiški dokumentai. Taip pat bus eksponuojamas unikalus XVIII a. pabaigoje ar pirmaisiais XIX a. metais į lietuvių kalbą išverstas 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos tekstas. Jį parodoje bus galima ir išgirsti. Lankytojams bus pristatomi Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764–1795) įgyvendintų reformų iniciatoriai – svarbiausių valstybininkų portretai, taip pat surinkti įvairūs artefaktai (dokumentai, knygos, atminimo ženklai, meno kūriniai), atspindintys pokyčius valstybės politiniame, socialiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime.

Pasak parodos kuratorės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, ši paroda – pirmasis bandymas Lietuvoje pristatyti spalvingą ir sudėtingą Konstitucijos epochą, pažinti Abiejų Tautų Respublikos pakilimo ir jos sunaikinimo istoriją, skatinantis mokytis iš to meto politikų padarytų klaidų, ieškoti vidinio sutarimo, nepuoselėti iliuzijų dėl užsienio šalių nesavanaudiškos pagalbos, laiku įgyvendinti būtinas permainas visuomenėje ir valstybėje, o svarbiausia – patiems rūpintis savo Tėvynės likimu.

Simboliška, kad Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių išvakarėse, spalio 19 d., Valdovų rūmų muziejuje atidaromą parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda. Jie planuoja dalyvauti parodos atidaryme ir tarti sveikinimo žodį apie bendro paveldo reikšmę ir prasmę mūsų tautų šiandienos gyvenime.

Parodą lydės turininga mokslinių, kultūrinių ir edukacinių renginių programa.

Parodos organizatorius

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Parodos bendraorganizatoriai

Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus (Lenkija)

Adomo Mickevičiaus institutas (Lenkija)

Parodos partneriai

Lenkijos institutas Vilniuje

Lietuvos ambasada Lenkijos Respublikoje

Lenkijos ambasada Lietuvos Respublikoje