In memoriam prof. Nello Forti Grazzini (1954–2021)

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenę pasiekė skaudi žinia iš Romos (Italija) – po ilgos ir sunkios ligos mirė vienas žymiausių pasaulyje senųjų meninių audinių – gobelenų – tyrinėtojų, autoritetingas ekspertas prof. Nelas Fortis Gracinis (Nello Forti Grazzini).

Profesorius gyveno ir dirbo Milane, skaitė paskaitas Milano universitete (Università degli Studi di Milano) bei Brešos Botticino (Scuola di Restauro ENAIP di Botticino) restauravimo centre. N. Fortis Gracinis daugiau nei keturiasdešimt metų tyrinėjo senuosius tekstilės kūrinius. Jo studijų objektas buvo Flandrijos, Prancūzijos bei Italijos manufaktūrose XIV–XVIII a. išausti gobelenai bei šių vertingų audinių kartonų autoriai, užsakovai ir kolekcininkai.  

Profesorius parašė itin reikšmingų šiai tematikai skirtų leidinių: „Arazzi dei Mesi Trivulzio: il committente, l‘iconografia“ (1982); „Arazzi del Cinquecento a Como (Tapestries of the 16th Century in Como)“ (1986); „Arazzi a Milano: Le serie fiamminghe del Museo della Basilica di Sant‘Ambrogio“ (1988); „Gli Arazzi: Il Patrimonio Artistico Del Quirinale“ (1994); „Gli arazzi della Fondazione Giorgio Cini“ (2003); „Gli arazzi dei Gonzaga nel Rinascimento: da Mantegna a Raffaello e Giulio Romano“ (2010) (kartu su Stefanu Lokazu (Stefano L'Occaso) ir Lučija Meoni (Lucia Meoni)) bei daugelį kitų; taip pat publikavo daugybę mokslinių straipsnių.

Nuo XX a. 9 dešimtmečio Italijoje nebuvo nė vienos svarbios seniesiems gobelenams skirtos parodos ar jos katalogo, prie kurių rengimo nebūtų prisidėjęs prof. N. Fortis Gracinis. Tyrinėtojas bendradarbiavo rengiant Renesanso bei Baroko gobelenų parodas su garsiais pasaulio muziejais – tiek Europoje (Italijoje, Ispanijoje), tiek Amerikoje (Čikagoje, Niujorke), buvo parodų kuratorius.

Paskutinis reikšmingas prof. N. Forčio Gracinio darbas – šių metų gegužės–rugsėjo mėnesiais Urbino kunigaikščių rūmuose (Palazzo Ducale di Urbino) pristatyta profesoriaus kuruota paroda „Sekant Rafaeliu. Gobelenų menas ir jo sėkmė“ (Sul filo di Raffaello. Impresa e fortuna dell‘arte dell‘arazzo). Šią parodą surengė Markės nacionalinė galerija (Galleria Nazionale delle Marche) kartu su Vatikano muziejais (Musei Vaticani) ir Paryžiaus Mobilier National institucija. Prof. N. Fortis Gracinis taip pat dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skirtose seniesiems tekstilės kūriniams tyrinėti, skaitė viešąsias paskaitas.  

Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų pažintis, iš pradžių netiesioginė, su prof. N. Forčiu Graciniu prasidėjo dar 2005 m. – tuomet Lietuvos dailės muziejaus Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus specialistai, vykdydami XVI–XVII a. gobelenų paiešką atkuriamiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerams, turėjo ne vieną progą susipažinti su itin išsamiomis, platų istorinį kontekstą atskleidžiančiomis senųjų meninių audinių ekspertizėmis, parengtomis prof. N. Forčio Gracinio. Dalies tuo metu muziejaus įsigytų gobelenų ekspertines išvadas parengė šis žymus tyrinėtojas.

Vėliau, Valdovų rūmų muziejaus kvietimu, prof. N. Fortis Gracinis du kartus viešėjo Lietuvoje. 2012 m. Lietuvos kultūrinei visuomenei jis perskaitė viešąją paskaitą „Gobelenai Lietuvos ir Europos valdovų dvaruose“ – joje pranešėjas apžvelgė Europos valdovų gobelenų kolekcijas, jų siužetus, vaidmenį Europos valdovų rūmuose, supažindino su jų audimo technikomis, funkcijomis bei istorine raida Europoje XIV–XVIII amžiuje. Kalbėdamas apie Valdovų rūmų muziejaus sukauptą senųjų audinių kolekciją, profesorius dėl itin aukštos meninės kokybės išskyrė XVII a. pradžios Briuselio dirbtuvėse išaustą gobeleną „Drakonas, ryjantis kiaušinius“.

2014 m. Valdovų rūmų muziejaus surengto tarptautinio projekto-parodos „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ kultūrinių ir mokslinių renginių programoje prof. N. Fortis Gracinis pristatė viešąją paskaitą „Nepelnytai primirštas brandžiojo Renesanso flamandų gobelenų ciklas „Bakchanalijos“ ir gobelenų kartonų autoriai“.

Profesorius prisidėjo ir prie paskutinio Valdovų rūmų muziejaus surengto tarptautinio projekto iš Italijos – 2020 m. atidarytos parodos „Nuo Sacro iki Profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“. Dviejų šioje parodoje pristatytų XV a. ir XVI a. gobelenų katalogo aprašus parengė prof. N. Fortis Gracinis.

Italijos ir viso pasaulio kultūros ir mokslo bendruomenė neteko ne tik puikaus specialisto, savo srities erudito, bet ir be galo šilto ir kuklaus žmogaus. Valdovų rūmų muziejus liūdi drauge su velionio artimaisiais ir reiškia nuoširdžią užuojautą.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

20250313

Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Publikuota: 2021-11-09 17:29 Atnaujinta: 2021-11-10 12:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika