Į Valdovų rūmų muziejų atvyko neįkainojamas krovinys – dažnai kaip pirmoji įvardijama Europos Konstitucija, kurią prieš 230 metų, 1791 m. gegužės 3 d., priėmė Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Visų Abiejų Tautų Respublikos žemių (Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusios ir Latvijos) istorijai brangus dokumentas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje ir tik ypatingomis progomis palieka saugyklas. Valdovų rūmų muziejaus ir parodos partnerių Lenkijoje – Adomo Mickevičiaus instituto ir Varšuvos karališkosios pilies – pastangomis šį dokumentą leista išvežti į Lietuvą. Konstitucija į Vilnių atvežta specialiu, muziejinėms vertybėms skirtu transportu, kuriame palaikomas mikroklimatas ir kt. Vertingą krovinį iki Valdovų rūmų muziejaus durų per Lenkijos teritoriją lydėjo apsaugos tarnybos ekipažai, Lietuvoje – policija.
Istorinės relikvijos, dokumentai, meno kūriniai pirmiausia palikti transportavimo dėžėse, kad trapūs daiktai pamažėle prisitaikytų prie naujos aplinkos sąlygų. Kiekvieną artefaktą apžiūrėjo restauratoriai. Parodoje išvysime ir ginklų, kuriuos didikai, pagerbdami Europoje Tėvynę išgarsinusį dokumentą, puošė užrašu „Vivat Konstetucia“, ir Žemaitijos bajorų išlaidų knygą, kurioje užfiksuota, kiek jaučių papjauta iškilmėms Konstitucijai pagerbti.
Išblizgintos Valdovų rūmų muziejaus vitrinos laukė ir svarbiausio parodos „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ eksponato – Konstitucijos. Istorikai šį dokumentą kartais vadina valstybės pilnametystės dokumentu. To meto klestinčių šalių laikraščiuose, diplomatų ir didikų korespondencijoje pokyčiai Abiejų Tautų Respublikoje buvo plačiai aptarinėjami, jais žavimasi. Į Vilnių atvežtą Lietuvos ir Lenkijos dokumentų rinkinį, kuriame yra ir Konstitucija, į parodos salę, pirmiausia apžiūrėjusi, įkėlė Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje atstovė Anna Czajka.
Parodos kuratorė prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė teigia, kad ši paroda bus pirmasis bandymas Lietuvoje pristatyti spalvingą ir sudėtingą Konstitucijos epochą, pažinti Abiejų Tautų Respublikos pakilimo ir jos sunaikinimo istoriją. Iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje, surinkti keli šimtai eksponatų.
Antradienį, spalio 19 dieną, atidaromoje parodoje bus dar vienas Lietuvai labai svarbus dokumentas – Abipusių garantijų įstatymas (Tarpusavio įžadas). Jis Abiejų Tautų Respublikos Seime priimtas 1791 m. spalio 20 dieną. Pasak Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „šis įstatymas papildė, patikslino ir netgi tam tikra prasme pakoregavo pačios Gegužės 3 d. Konstitucijos nuostatas. Lietuva, sutikdama daugiau prerogatyvų deleguoti bendroms institucijoms, gavo paritetinio atstovavimo galimybę ir iš esmės tapo lygiaverčiu partneriu Lenkijai Abiejų Tautų Respublikoje. Jei Gegužės 3 d. Konstitucijos patvirtinimas buvo Lietuvos nuolaida Lenkijai, siekiant bendrų tikslų ir tėvynės gerovės, tai Abipusių garantijų įstatymas jau buvo Lenkijos nuolaida ir geros valios ženklas Lietuvai. Taigi, šis Konstitucijos ir Įstatymo derinys yra puikus politinio kompromiso pavyzdys.“ Daugelio istorikų teigimu, valstybiniams Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiams Abipusių garantijų įstatymas buvo netgi svarbesnis už Gegužės 3 d. Konstituciją.
Didžiulę parodą apie Konstitucijos epochą Valdovų rūmų muziejus pristatys spalio 19 dieną. Paroda veiks iki 2022 m. sausio 16 dienos.
