Valdovų rūmų muziejuje atidaryta įspūdinga, pirmą kartą Lietuvoje XVIII a. pabaigos istorijos kontekstus pristatanti paroda, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms.
Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių išvakarėse, spalio 19 d., Valdovų rūmų muziejuje parodą oficialiai atidarė jos globėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda. Abu Prezidentai pabrėžė, kad dvi kaimyninės šalys šiandien, kaip ir XVIII amžiuje, susiduria su agresyviai nusiteikusių kaimyninių šalių išpuoliais. Todėl, pasak Prezidento Andrzejaus Dudos, turime mokytis iš mūsų protėvių, sukūrusių modernią teisinę valstybę, prisiminti per šimtmečius kartu susiformavusią kultūrinę tapatybę. „Dalyvaudami šiandienos parodos atidaryme kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu ponu Gitanu Nausėda, simboliškai išreiškiame savo įsipareigojimą šioms vertybėms. Tik bendros istorijos pagrindu galime kurti sėkmingą ateitį. Ir šiuo metu, žvelgiant į istoriją, ypač svarbu padaryti teisingas išvadas. Kartu vėl turime ginti savo sienas, ir vėl grėsmė kyla iš rytų“, – kalbėjo Lenkijos Prezidentas, aplankęs parodą Valdovų rūmų muziejuje.
Pasak parodą apžiūrėjusių Lietuvos ir Lenkijos vadovų, parodos pavadinimas labai taiklus ir simboliškas. Būtent „tėvynės gėris“ buvo pagrindinė didžiųjų Lenkijos ir Lietuvos reformatorių idėja. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti tvarų politinį ir socialinį dviejų valstybių gyvenimą kartu. Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, „priėmę Gegužės 3-iosios konstituciją ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadą, lietuviai ir lenkai anuomet nubrėžė valstybės modernizacijos kryptį, klojo europietiškomis vertybėmis grįstus pilietinės bendruomenės pamatus, sureikšmino visuomenės gerovės, patriotizmo ir piliečių meilės Tėvynei kategorijas.“
Apie daugelį XVIII a. pabaigoje įvykusių permainų dažnai nesusimąstome ir tai vertiname kaip šiandien kuriamos demokratinės valstybės pagrindą. Tačiau būtent XVIII a. antroje pusėje, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, įvyko milžiniški pokyčiai: įtvirtinamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimas, suformuojama nepriklausoma teismų sistema, įvykdomos švietimo, vietos savivaldos, valstiečių padėtį lengvinančios reformos, iškeliama idėja, kad tauta, sudaryta iš visų luomų, yra pagrindinė valstybės vientisumo ir suverenumo gynėja.
Tarptautinei parodai „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ Valdovų rūmų muziejus apie 200 eksponatų surinko iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje. Iš Varšuvos atvežti Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto autentiški dokumentai.
Parodos organizatorius
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos bendraorganizatoriai
Adomo Mickevičiaus institutas (Lenkija)
Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus (Lenkija)
Parodos partneriai
Lenkijos institutas Vilniuje
Lietuvos ambasada Lenkijos Respublikoje
Lenkijos ambasada Lietuvos Respublikoje
