Publikuota 20250915
Aktualu iki 2025-09-21
XVI a. vid.
Geležis; 7,8 x 6,4 x 1,8 cm
Ožalas. E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. M 1517.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 2285/5084 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“)
Namams ir turtui apsaugoti tūkstančius metų naudojamos spynos. Manoma, kad iš pradžių jų būta medinių, vėliau – su metalinėmis detalėmis, metalinių. Pastarosios žinomos nuo romėniškojo laikotarpio.
Lietuvoje metalinių spynų atsirado X–XII a. – tai buvo cilindrinės pakabinamosios spynos. Viduramžiais paplito ir trikampio, keturkampio, apvalios formos pakabinamosios spynos, taip pat – įleidžiamosios spynos.
Atliekant Valdovų rūmų teritorijos archeologinius tyrimus rasta įvairių tipų spynų ir raktų. Viena iš jų – Renesanso laikotarpio stačiakampė pakabinama spyna. Spynoje išlikęs, bet nebeištraukiamas raktas ovalia, 2,4 x 1,6 cm dydžio kilpele. Centrinėje dalyje yra cilindro formos (2,4 x 1,2 cm) vieta raktui.
Istoriniuose šaltiniuose minimi šaltkalviai, gaminę įvairius dirbinius, taip pat ir spynas. Lietuvos didžiojo kungaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) 1498–1501 m. sąskaitose įrašyti šaltkalviai Jurgis, Gerardas bei kiti neįvardyti asmenys.
XVI a. Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) Vilniaus dvaro sąskaitose minimi įvairius darbus atlikę šaltkalviai Paulius, Stanislovas Kundziela, Blažiejus, Andrius Graikas (jiems mokėta už geležinius vartus, geležimi kaustytas duris su herbiniais ženklais, vėtrunges, raktus, vyrius, kenges, vinis ir kt.). Pauliui mokėta už skląsčius, spynas, vyrius ir kitus reikmenis skrynioms – vienoje jų buvo laikomi stikliniai indai. Iš Stanislovo Kundzielos pirkta didelė spyna arklidėms.
Šaltkalviai spynas ir taisė: 1546 m. mokėta už rūmų skliautuotos patalpos, kurioje saugoti įvairūs reikmenys, spynos pataisymą.
1545 m. valdovo Žygimanto Augusto Vilniaus dvaro sąskaitose minimas statomas atskiras pastatas – šaltkalvių dirbtuvės. Jos buvo dviejų aukštų, su šildoma patalpa, prie vandens. Pastate sumontuoti vandens ratu varomi įrenginiai.
1618 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587–1632) priėmė į tarnybą šaltkalvį Joną Harerį, kurį rekomendavo Vilniaus pilininkas Petras Nonhartas. Šaltkalviui paskirta kasmetinė alga iki gyvos galvos. Jis turėjo rūpintis, „kad rūdys negraužtų pilies durų ir langų vyrių, užraktų ir kitų detalių; visa tai jis turės patikrinti kas dvi savaitės“1.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės iždininkas Steponas Pacas išdavė kvitą Petrui Nonhartui už Šv. Kazimiero koplyčios ir rūmų statyboms išleistus pinigus. Dokumente paminėtos išlaidos 24-ioms pakabinamoms spynoms.
XVII–XVIII a. spynų buvo galima nusipirkti ir Vilniaus krautuvėse. To meto sostinėje kūrėsi nemažai siauro ir plataus asortimento krautuvių, kuriose buvo galima įsigyti geležies bei kitokių dirbinių (indų, namų apyvokos reikmenų, įrankių, ginklų), tai pat buvo prekiaujama ir spynomis.
1646 m. vienos iš krautuvių inventoriuje minima, kad parduodamos žirklės, dalgiai, pjūklai, kirviai, peiliai, šaukštai, tarkos, įvairios spynos durims.
1649 m. po burmistro Stepono Lebiedičio mirties surašytame jo krautuvės inventoriuje minimos keturios vidinės spynos po 24 grašius, Naugarduko spyna už 40 grašių, įvairios Slucko spynos už 7 kapas 43 grašius, Gdansko ir kitokios spynos.
1736 m. Vilniaus pirklio J. Stefanovičiaus parduotuvės inventoriuje surašytos prekės: vinys, vielos, replės, spynos, peiliai, keptuvės, ginklai, raitelio aprangos reikmenys, skustuvai, šepečiai, įrankiai, diržai ir net… smuikai!
Spynas, per archeologinius tyrimus rastas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, galima pamatyti nuolatinėje ekspozicijoje:
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
1 Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 21.
Naudota literatūra
Meilus E. „Kur, kaip ir kuo prekiavo Vilniaus krautuvėse XVII a.“, in: Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius, sudarė Z. Medišauskienė, t. 7, Vilnius, 2025.
Samalavičius S. Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII–XVIII amžiuose, Vilnius, 2013.
Skučienė A., Steponavičienė D. „Spynos ir raktai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4: 1994–1995 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 107–115.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarė A. Puškorius, Vilnius, 2011.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 225–227.
Vėlius G. „Turto simboliai – raktai ir spynos“, in: Orbis Lituaniae, http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/turto-simboliai-raktai-ir-spynos/1296 [žiūrėta 2025-07-02].
Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
