Trikampė pakabinamoji spyna

Trikampė pakabinamoji spyna
Aktualu iki 2017-05-21

XVI a. pab. – XVII a. pr.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 487.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 59/386 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Pakabinamosios spynos – vienas seniausių spynų tipų, išlikęs iki mūsų dienų. Laikui bėgant, keitėsi medžiagos, iš kurių buvo gaminamos spynos, kito spynų forma ir dydis. Baroko laikotarpiu išpopuliarėjo labai masyvios trikampės pakabinamosios spynos. Šios XVI a. pabaigos – XVII a. vidurio spynos buvo net kelis kartus didesnės nei XIV–XVI a. pradžios pakabinamosios cilindrinės spynos. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsyje 1989 m. rasta spyna buvo net 17 x 14,5 cm dydžio. Trikampės pakabinamosios spynos dažniausiai būdavo neornamentuotos, pagamintos iš kelių metalų (geležies ir vario) derinio.

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologai rado kelias visiškai išlikusias barokines trikampes pakabinamąsias spynas. Kai kurios iš jų aptiktos su stambios geležinės grandinės fragmentais. Todėl galima manyti, kad tokios masyvios spynos galėjo būti naudojamos ne tik durims, bet ir vartams rakinti.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1989 metų tyrimai), t. 2, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991, p. 39, il. 42.
Skučienė A., Steponavičienė D. „Spynos ir raktai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 107–115, il. 167–168.
Urbanavičius V. „Kalviai ir šaltkalviai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 225–227, il. 353.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-05-15 Atnaujinta: 2017-05-12 17:18
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika