Revolveris

 

2004–2006 m. vykdant Žemutinės pilies (Valdovų rūmų) archeologinius tyrinėjimus, viršutiniame kultūriniame sluoksnyje, tarp gynybinės sienos ir tako, buvo rastas revolveris, datuojamas XIX a. pabaiga. Nors radinys buvo stipriai pažeistas korozijos ir trūko kai kurių detalių, po restauravimo pavyko nustatyti, kad tai yra revolveris, labai panašus į JAV kompanijos „Smith & Wesson“ gamintus modelius.

1880 m. „Smith & Wesson“ pristatė naujos konstrukcijos dvigubo veikimo (38 kalibro) kišeninių revolverių seriją su atlenkiamu mechanizmu. Šie ginklai greitai išpopuliarėjo dėl savo kompaktiškumo ir palyginti didelio kalibro. Dėl šios sėkmės jų dizainą netrukus buvo pradėta kopijuoti, ypač Belgijoje ir Ispanijoje, kur tokie ginklai dažnai gaminti legaliai, pagal licenciją, eksportui į įvairias šalis.

Tikėtina, kad Valdovų rūmų teritorijoje rastas revolveris yra „Smith & Wesson“ trečiojo modelio (gamybos laikotarpis – 1884–1895 m.) kopija. Nors tai ne originalus amerikietiškas modelis, tokie ginklai Europoje buvo plačiai naudojami, ypač civilinėje aplinkoje.

Archeologinis kontekstas leidžia daryti išvadą, kad ginklas rastas vietoje, kur 1944 m. vyko mūšis dėl Vilniaus. Tą patvirtina ir šalia rastas jauno vyro skeletas. Remiantis atlikta antropologine analize, vyras žuvo nuo skeveldrinių sužalojimų, kurie paprastai būdingi artilerijos ar sprogstamųjų įtaisų poveikiui. Tokie sužalojimai rodo, kad mirtį galėjo sukelti sprogimas – galimai minos, artilerijos sviedinio arba granatos detonacija. Kartu aptiktas ir odinis batas, būdingas sovietų kariuomenei.

Tai galėjo įvykti 1944 m. liepos mėnesį, sovietų kariuomenei įžengus į Vilnių. Šis įvykis žinomas kaip „Vilniaus operacija“, per kurią susidūrė trys pagrindinės jėgos: besitraukianti vokiečių kariuomenė, sovietų kariuomenė, siekusi įtvirtinti sovietų kontrolę, ir lenkų pogrindžio pajėgos (Armija Krajova), bandžiusios užimti miestą. Karo veiksmai buvo itin intensyvūs ir žiaurūs – Vilnius tapo kovos lauku, kuriame žuvo daug karių ir civilių gyventojų. Vyko gatvių mūšiai, dažni artilerijos apšaudymai ir sprogimai.

XIX a. pabaigoje pagaminti revolveriai nėra Antrojo pasaulinio karo frontui būdingi ginklai, tačiau tokius ginklus vis dar naudojo civiliai, pogrindžio kovotojai, sukilėliai ar net partizanai. Tikėtina, kad revolveris, rastas šalia žuvusio sovietų kario, pačiam kariui nepriklausė – tai nėra tipinis sovietų kariuomenės ginklas. Viena iš galimų hipotezių yra ta, kad šis revolveris galėjo priklausyti vokiečių kariui arba jų pagalbinių dalinių nariui. Per vokiečių okupaciją Lietuvoje (1941–1944 m.) ginklai, siekiant sumažinti galimus sukilimus, iš civilių buvo griežtai konfiskuojami. Dalis jų buvo perduodama vokiečių kariams ar policijai, ypač trūkstant standartinės karinės ginkluotės. Tokie seni revolveriai, nors ir ne itin efektyvūs, galėjo būti panaudojami savigynai ar mūšio metu, kai trūko kitų priemonių. Taip pat tikėtina, kad revolveris galėjo priklausyti pogrindžio kovotojui, pavyzdžiui, lenkų karinės organizacijos Armija Krajova nariui arba vietos partizanui. Šie kovotojai dažnai naudojo bet kokį prieinamą ginklą, įskaitant pasenusius revolverius.

Šis revolveris – tai ne tik techninis ginklas, bet ir svarbus istorinis sudėtingos ir daugiasluoksnės antrosios sovietų okupacijos 1944 m. liudijimas. Jis liudija tiesioginius karo veiksmus, vykusius pačiame Vilniaus centre. Šalia žuvusio kario palaikų rastas revolveris primena sudėtingą ir dažnai tragišką to meto realybę, kai dėl Vilniaus likimo susirėmė skirtingos jėgos – puolanti sovietų kariuomenė, besitraukianti vokiečių kariuomenė, miestą ginantys vietiniai partizanai ir pogrindžio judėjimai.

Kviečiame apsilankyti Valdovų rūmuose ir nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje iš arčiau susipažinti su šiuo unikaliu eksponatu.