Įleidžiamoji spyna

Įleidžiamoji spyna
Aktualu iki 2017-02-19

XVI a. pab. XVII a. pr.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 797.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 725/9498 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XVI a. Vakarų Europoje išpopuliarėjo įleidžiamosios spynos. Jų mechanizmas būdavo tvirtinamas vidinėje durų pusėje ir buvo pastebimas. Matoma spynos dalis puošta vijoklių, lapų, gėlių motyvais, arabeskomis, delfinais, figūromis. Būdavo naudojamos įvairios puošybos technologijos: kalimas, graviravimas, pjaustinėjimas, ėsdinimas.

Tiriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritoriją rastos kelios įleidžiamosios spynos ir jų dalys. Viena iš tokių ornamentuotų įleidžiamųjų spynų aptikta 1989 m., tiriant rūmų pietų korpusą.

Nuo XVI a. pr. žinome apie Vilniuje spynas gaminusius amatininkus. Jie priklausė seniausiam Vilniaus amatininkų cechui. Sekant Krokuvos pavyzdžiu, Vilniuje buvo įkurtas kalvių, katilių ir šaltkalvių cechas, kurio privilegiją 1516 m. rugpjūčio 4 d. patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis.

Spynų meistras, iliustracija iš Niurnbergo miesto bibliotekoje (Vokietija) saugomo XV a. vidurio rankraščio

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991, p. 39, il. 42.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 262.
Skučienė A., Steponavičienė D. „Spynos ir raktai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4: 1994–1995 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 107–115, il. 169.
Urbanavičius V. „Kalviai ir šaltkalviai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 225–227.

http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/turto-simboliai-raktai-ir-spynos/1296.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Palapinės „Zeltbahn M.1915“ kuoliukas

Palapinės „Zeltbahn M.1915“ kuoliukas

20260907

Per 1991 m. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus viršutiniame XX a. kultūriniame sluoksnyje, šalia pietrytinio rezidencijos kampo, buvo rastas geros būklės palapinės tvirtinimo kuoliukas. Analizuojant istorinę medžiagą nustatyta, kad radinys buvo vokiškosios „Zeltbahn“ palapinės komplekto dalis.
„Zeltbahn“ tipo palapinės-pastogės Vokietijos kariuomenėje oficialiai įvestos 1892 metais. Karo ministerija šį sprendimą grindė pasikeitusia karo taktika: dėl išaugusių kariuomenės mastų buvo nebeįmanoma kareivių apgyvendinti pastatuose, todėl bivakai (pranc. bivouac – stovykla po atviru dangumi) tapo būtinybe. Šias palapines gaudavo visi puskarininkiai ir eiliniai, išskyrus kavalerijos bei lauko artilerijos dalinių karius.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-02-13 Atnaujinta: 2017-02-12 23:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika