Cilindrinė spyna

Cilindrinė spyna
Aktualu iki 2017-02-05

XIV a. pab. XV a. pr.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio Inv. Nr. M 941
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 239/2284 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Norėdamas apsaugoti savo nuosavybę, žmogus jau 4 tūkst. metų naudoja spyną – užrakinamąjį įtaisą. Medinės spynos II tūkstm. pr. Kr. buvo žinomos Egipte, Kinijoje ir Mesopotamijoje. Seniausia medinė spyna rasta Asirijos senosios sostinės Ninevijos griuvėsiuose (dab. Irako šiaurėje, šalia Mosulo). Ištobulinus metalo apdirbimą, Romos imperijos laikais spynas pradėta gaminti iš metalo. Tada atsirado ir pagrindiniai spynų tipai: pakabinamosios ir įstatomosios spynos.

Lietuvoje cilindrinių, pakabinamųjų spynų ir raktų randama jau X–XII a. kuršių vyrų kapuose. XIII–XIV a. cilindrinės spynos ir jų raktai paplito Rytų Lietuvoje. Viename Kernavės žemutinio miesto tirtame plote rastos net aštuonios, matyt, per kryžiuočių puolimą amatininko paslėptos spynos. Paslėpti buvo tik cilindriniai spynų korpusai be rakinimo mechanizmų. Netoliese aptikta ir daugiau spynų detalių bei raktų – tai leidžia manyti, kad tyrinėtoje sodyboje buvo gaminamos spynos.

XIV–XV a. cilindrinės spynos – dažnas radinys piliakalnių, miestų kultūriniuose sluoksniuose. Kelios dešimtys cilindrinių spynų rasta ir Vilniaus Žemutinėje pilyje.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sud. / comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 212.
Skučienė A., Steponavičienė D. „Spynos ir raktai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), ats. red. V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 107–115.
Urbanavičius V. „Kalviai ir šaltkalviai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 225–227, il. 252.
Vėlius G. „Turto simboliai – raktai ir spynos“, prieiga per internetą http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/turto-simboliai-raktai-ir-spynos/1296 [žiūrėta 2017-01-26].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prausimosi dubuo

Prausimosi dubuo

20260914

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologų rasti artefaktai liudija, kad tiek Viduramžiais, tiek ir vėlesniais laikais buvo laikomasi tam tikros higienos. Čia gyvenę dvariškiai turėjo įvairių asmens higienos reikmenų – ausų, panagių ar dantų krapštukų, skustuvų, pincetų, šukų, prausimosi dubenų ir naktipuodžių. Taip pat rūmuose buvo įrengtos latrinos, įvestas vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, statytos pirtys.
Vienas iš higienai skirtų artefaktų – prausimosi dubuo – buvo rastas per 1996 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šiaurinio korpuso išorinio kiemo archeologinius tyrimus. Tiesa, perkasoje dubuo aptiktas sudužęs, trūko kelių fragmentų.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-30 Atnaujinta: 2017-01-29 23:37
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika