Rytietiškos abstrakcijos rikis, XVI a.
Aktualu iki 2015-07-12

XVI a.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinė pilis. Valdovų rūmų ŠV kampo išorė. 2008–2009 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ka-1

Stalo žaidimų istorija Lietuvoje iki šiol žinoma tik iš dalies. Rašytiniai šaltiniai menkai informuoja apie šių žaidimų atsiradimo šalyje istoriją, jų populiarumą skirtinguose socialiniuose sluoksniuose, teisinį reguliavimą ir kitus dalykus. Kai kalbama apie šachmatų žaidimą Lietuvoje Viduramžiais, archeologiniai duomenys yra vieni svarbiausių. Remiantis negausiais, tačiau unikaliais radiniais, galima kalbėti ir apie tai, kada ir iš kur į Lietuvą atkeliavo pirmieji šio žaidimo komplektai.

Kiekviena rasta šachmatų figūrėlė pasakoja unikalią istoriją. 2008 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje, kasinėjant plotą Valdovų rūmų šiaurės vakarų kampo išorėje, rasta viena reta ir mokslui vertinga šachmatų figūrėlė – rikis. Ji rasta XVI a. datuojamame sluoksnyje, tačiau tipologiškai labai panaši į XIV–XV a. analogus. Vos 19 mm aukščio raginė ar kaulinė figūrėlė yra šviesiai geltonos spalvos, siaurėjančio cilindro formos. Tikėtina, kad ji pirma buvo tekinama, o tada drožiama. Prie 13 mm skersmens šachmato pagrindo ištekinti du grioveliai, o figūros viršuje matyti duobutė, skirta kaului tekinant tvirtinti. Viršutinėje dalyje išlikusios dvi nedidelės ataugos. Kaip tik jos ir yra svarbus elementas, leidžiantis atsekti figūros kilmę.

Šachmatų prototipas yra žaidimas čaturanga, apie IV–V a. atsiradęs Indijoje. Šiame žaidime ir vėlesnėse jo modifikacijose vaikštukai vaizdavo įprastus kariuomenės tipus: pėstininką, laivą, raitelį, dramblį ir žmogaus figūrą – radžą. Šachmatams patekus į kitą kultūrinę erdvę, žmonės juos pritaikė prie savo tradicijų ir realijų, keitė figūrėlių išvaizdą, o kartais – ir jų reikšmę. Šachmatams paplitus persų ir arabų pasaulyje, remiantis Mahometo draudimu vaizduoti gyvas būtybes, realistinės indiškos figūros tapo rytietiško stiliaus simbolinėmis (abstrakčiomis) šachmatų figūromis. Taigi, Vilniuje rasto rikio viršuje esanti dviguba ataugėlė ir yra skiriamasis rytietiškos abstrakcijos rikio figūros bruožas, simbolizuojantis indiškos dramblio figūros iltis. Toks rikio vaizdavimas nuo VIII a. žinomas arabų šalyse, o Europoje šios figūros datuojamos nuo XI–XII iki XV amžiaus.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas

Panaudota literatūra
Bell R. C. Board and Table Games of Many Civilizations, New York, 1979.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Cazaux J. L. Another View on Chess. Odyssey of Chess, in: http://history.chess.free.fr/index.htm [žiūrėta 2015-06-12].
Wichmann H. und S. Schach. Ursprung und Wandlung der Spielfigur in zwölf Jahrhunderten, München, 1960.
Линдер И. М. Шахматы на Руси, Москва, 1975.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-07-06 Atnaujinta: 2015-07-03 15:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika