
XIII a. pab. – XIV a. pr.
Aukštis 2,7 cm, skersmuo ties pagrindu 1,9 cm
Kaulas, drožyba
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 890.
Konservavo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 90/17110 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Remiantis Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje vykdytų archeologinių tyrinėjimų duomenimis, XIII a. ketvirtame ketvirtyje Pilies kalno pietvakarinėje pašlaitėje buvo pradėta statyti Ankstyvoji mūrinė pilis. XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje įrengtame gynybiniame komplekse buvo bent du rezidenciniai-reprezentaciniai pastatai – mažasis pastatas, stovėjęs pilies kiemo centre (M 2), ir didysis pastatas, priglaustas prie pietinės gynybinės sienos (M 3).
Per 2019–2020 m. archeologinius tyrimus buvo atidengti ir tyrinėti kultūriniai sluoksniai, susiformavę į pietus nuo didžiojo rezidencinio-reprezentacinio pastato (M 3). Jo aplinkoje surastas gausus ir išskirtinis archeologinių radinių rinkinys (auksuotų taurių fragmentai, glazūruotos importinės keramikos šukės, papuošalai ir kt.) atspindi aukščiausio socialinio statuso pilies gyventojų kultūrą.
Tarp šių radinių išsiskiria gausi šachmatų grupė. Ją sudaro net vienuolika XIII a. pabaiga – XIV a. pradžia datuojamų šachmatų figūrų. Įdomiausia iš jų – rytietiškosios abstrakcijos šachmatų tipui priskiriama žirgo figūra.
Šachmatai atsirado IV–V a. Indijoje. Pirmieji buvo realistinės stilistikos, vaizduoti atitinkamam laikotarpiui įprasti kariuomenės tipai: pėstininkai, kovos vežimas (bokštas), raitelis (žirgas), dramblys (rikis) ir žmogaus figūra – radža (karalius). Šachmatams paplitus arabų pasaulyje, realistinės indiškos figūros tapo rytietiško stiliaus abstrakčiomis simbolinėmis šachmatų figūromis. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo Muhamedo mokymas, kai viename iš užrašytų jo pamokslų (chadisų) buvo uždrausta vaizduoti gyvas būtybes. Taip pat supaprastintą šachmatų figūrų vaizdavimą galėjo nulemti ir didėjanti šachmatų paklausa.
Rytietiškosios abstrakcijos šachmatų figūrų plitimas Europoje siejamas su arabų invazija į Pietų Europą. Vakarų ir Vidurio Europoje tokio tipo šachmatų aptinkama XI–XIII a. kultūriniuose sluoksniuose, Rytų Europoje – XII–XIII/XV a. sluoksniuose.
Pristatomas eksponatas yra vienintelė rytietiškosios abstrakcijos tipo šachmatų žirgo figūra Lietuvoje. Iki šiol Lietuvoje buvo surasta viena, chronologiškai vėlyvesnė žirgo figūra, priskiriama XIV–XVI a. naujosios abstrakcijos šachmatų tipui.
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
Naudota literatūra
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, t. 34, 2009, p. 59–104.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.