Šachmatų figūra

Šachmatų figūra
Aktualu iki 2012-05-13

XIV a. pab.–XV a. pr.
43 mm aukščio ir apytiksliai 35 mm skersmens
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinio inv. Nr. Md 89.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 195/520 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė

2007 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytų korpuso, buvo rasta medinė šachmatų figūra. Tai įspūdingai ornamentuota iš ožekšnio medienos išdrožta figūrėlė. Puošnumu išsiskirianti medinė karaliaus arba valdovės figūra – unikalus radinys ne tik Lietuvoje, bet ir visame rytiniame Baltijos jūros regione. Ši šachmatų figūra yra ne visai taisyklingo cilindro formos, susideda tarsi iš trijų pakopų. Apatinė platesnė dalis sudaro jos pagrindą, vidurinė – liemenį, o neaukštas žemo devynlapio žiedo formos viršus – karūnėlę. Liemuo puoštas sudėtingu geometriniu, o jo viršus ir karūnėlė – augaliniu ornamentu. Karūnėlės centre matyti lūžio vieta. Gali būti, kad šachmatų figūra turėjo dar vieną mažesnę karūnėlę, savitą spyglį. Tokias nedideles kūgio, burbulo ir kitokių formų karūnėles turi penkios panašios medinės figūrėlės iš Naugardo. Jos datuojamos XII–XV amžiumi. Trys iš minėtų figūrėlių, kaip ir rastoji Vilniuje, yra itin puošniai ornamentuotos. Rusų tyrinėtojai tokio stiliaus figūrėles išskiria į atskirą rytietiškosios stilistikos Naugardo modifikacijos variantą.

Remiantis archeologiniais ir rašytiniais šaltiniais, galima teigti, kad šachmatais Lietuvoje žaidžiama bent nuo XIV a. pabaigos. Veikiai paplitęs žaidimas tapo mėgstama didikų ir valdovų pramoga. Žinoma, kad šachmatais mielai žaidė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, Barbora Radvilaitė, Kristupas bei Jonušas Radvilos ir kt.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, t. 34, Vilnius, 2009, p. 59–104.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Археология. Древняя Русь. Быт и культура, отв. ред. Б. А. Колчин, Т. И. Макарова, Москва, 1997.
Колчин Б. А. „Новгородские древности. Резное дерево“, in: Археология СССР, Москва, 1971.
Линдер И. М. Шахматы на Руси, Москва, 1975.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-05-07 Atnaujinta: 2012-05-07 08:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika