XIV a. pab.–XV a. pr.
43 mm aukščio ir apytiksliai 35 mm skersmens
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinio inv. Nr. Md 89.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 195/520 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė
2007 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytų korpuso, buvo rasta medinė šachmatų figūra. Tai įspūdingai ornamentuota iš ožekšnio medienos išdrožta figūrėlė. Puošnumu išsiskirianti medinė karaliaus arba valdovės figūra – unikalus radinys ne tik Lietuvoje, bet ir visame rytiniame Baltijos jūros regione. Ši šachmatų figūra yra ne visai taisyklingo cilindro formos, susideda tarsi iš trijų pakopų. Apatinė platesnė dalis sudaro jos pagrindą, vidurinė – liemenį, o neaukštas žemo devynlapio žiedo formos viršus – karūnėlę. Liemuo puoštas sudėtingu geometriniu, o jo viršus ir karūnėlė – augaliniu ornamentu. Karūnėlės centre matyti lūžio vieta. Gali būti, kad šachmatų figūra turėjo dar vieną mažesnę karūnėlę, savitą spyglį. Tokias nedideles kūgio, burbulo ir kitokių formų karūnėles turi penkios panašios medinės figūrėlės iš Naugardo. Jos datuojamos XII–XV amžiumi. Trys iš minėtų figūrėlių, kaip ir rastoji Vilniuje, yra itin puošniai ornamentuotos. Rusų tyrinėtojai tokio stiliaus figūrėles išskiria į atskirą rytietiškosios stilistikos Naugardo modifikacijos variantą.
Remiantis archeologiniais ir rašytiniais šaltiniais, galima teigti, kad šachmatais Lietuvoje žaidžiama bent nuo XIV a. pabaigos. Veikiai paplitęs žaidimas tapo mėgstama didikų ir valdovų pramoga. Žinoma, kad šachmatais mielai žaidė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, Barbora Radvilaitė, Kristupas bei Jonušas Radvilos ir kt.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, t. 34, Vilnius, 2009, p. 59–104.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Археология. Древняя Русь. Быт и культура, отв. ред. Б. А. Колчин, Т. И. Макарова, Москва, 1997.
Колчин Б. А. „Новгородские древности. Резное дерево“, in: Археология СССР, Москва, 1971.
Линдер И. М. Шахматы на Руси, Москва, 1975.
