Kaip mus rasti:
Žemėlapyje
Naujienos
Tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius ir jo bendruomenės XIII–XXI a.: septyni sugyvenimo mieste istorijos šimtmečiai“
Publikuota20231024
2023 m. spalio 25–27 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyks viena didžiausių šių metų tarptautinių mokslinių konferencijų, skirtų Vilniaus miesto istorijai.
Koncerte, skirtame šv. Cecilijai, – ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, ir profesionalai
Publikuota20231024
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose rengiamas tryliktasis Šv. Cecilijos festivalis spalio 28 d. šeimas su vaikais kviečia į edukacinį koncertą „Angelų giesmės šv. Cecilijai“.
„Canto Fiorito“ dešimties metų gimtadienio koncertas Valdovų rūmuose
Publikuota20231023
Šiais metais tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ švenčia dešimties metų sukaktį ir kviečia klausytojus į nemokamą jubiliejinį koncertą „Nuo Romos iki Vilniaus“, vyksiantį spalio 26 d. 18.00 val. Valdovų rūmuose.
Valdovų rūmuose – žymių Europos dailininkų darbų kolekcija. Tai mecenato Prano Kiznio dovana Lietuvai
Publikuota20231020
Valdovų rūmų muziejus sulaukė mecenato dr. Prano Kiznio dovanos: muziejui perduoti 26 tapybos darbai, reprezentuojantys XV–XVII a. Vakarų Europos dailę. Dalį jų dr. P. Kiznis dovanoja Valdovų rūmų muziejui, kitus perduoda ilgalaikiam eksponavimui.
V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo
Publikuota20231013
Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras.
Gedimino mirtį gaubianti paslaptis – ir menininkų inspiracija: Valdovų rūmų muziejuje pristatomas XIX a. nutapytas įspūdingo dydžio paveikslas
Publikuota20231011
Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, pristatytas išskirtinis, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai.
Kuo šiandien įdomi karališkoji nuotaka Kotryna Jogailaitė
Publikuota20231005
Valdovų rūmų muziejus spalio 4 d. pakvietė žiūrovus į patyriminį renginį „Karališkos Kotrynos Jogailaitės vestuvės: tada ir dabar“. Jame dalyvavę įvairių sričių kūrėjai, pasitelkę šokį, muziką, dokumentiką, interaktyvų knygos skaitymą ir diskusiją susirinkusiai publikai perteikė, kuo jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimas įdomus šiuolaikiniam žmogui.
Vavelio pilis pristato Jogailaičių Renesanso paveldą
Publikuota20231003
Šį rudenį Vavelio karališkojoje pilyje atidaryta išskirtinė paroda „Aukso amžiaus vaizdinys“, kurioje eksponuojama per 400 vertybių, į Krokuvą atvežtų iš viso pasaulio. Renesanso epochai, meno ir kultūros suklestėjimui Lenkijoje ir Lietuvoje skirtoje parodoje pasakojama apie paskutiniųjų Jogailaičių – Žygimanto Senojo (1467–1548) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) – valdymą, gyvenimą ir paveldą Lenkijos Karalystėje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi pristatomas Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpis, „aukso amžius“, kai Jogailaičių valdomos valstybės buvo svarbus europinis kultūros bei meno centras ir diktavo madas visame regione.
Su dirbtiniu intelektu atkurtoje XVII a. operoje – ir šiuolaikinis skambesys
Publikuota20230929
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija rugsėjo 29 ir 30 dienomis pristato operą, kuri atkurta pasitelkus dirbtinį intelektą. „Andromeda“ – tai viena iš trijų Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytų operų (kitos dvi – „Elenos pagrobimas“ ir „Apviltoji Kirkė“).
Norėdama susigrąžinti prarastą istoriją, tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro) ir pagal išlikusią Marco Scacchi bei jo amžininkų kūrybą atkūrė operą, skambėjusią 1644 m. kovo 6 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje.