Su dirbtiniu intelektu atkurtoje XVII a. operoje – ir šiuolaikinis skambesys

 
Kai XVII a. viduryje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai buvo pristatyta opera „Andromeda“, daugelis Europos šalių dar nebuvo girdėjusios net pačio operos žanro. Deja, iki šių dienų išliko tik Virgilio Puccitelli sukurtas „Andromedos“ libretas, o štai Marco Scacchi parašytą muziką nusinešė prabėgę amžiai. Nūdienos kompozitoriai Mantautas Krukauskas ir Māris Kupčs (Latvija), pasitelkę dirbtinį intelektą, ryžosi ją atkurti.
 
Premjera – Valdovų rūmuose
 
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija rugsėjo 29 ir 30 dienomis pristato operą, kuri atkurta pasitelkus dirbtinį intelektą. „Andromeda“ – tai viena iš trijų Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytų operų (kitos dvi – „Elenos pagrobimas“ ir „Apviltoji Kirkė“).
 
Norėdama susigrąžinti prarastą istoriją, tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro) ir pagal išlikusią Marco Scacchi bei jo amžininkų kūrybą atkūrė operą, skambėjusią 1644 m. kovo 6 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje.
 
Suburta tarptautinė atlikėjų komanda
 
Dirbtinio intelekto įrankiu muziką atkūrė lietuvių kompozitorius Mantautas Krukauskas, redagavo – Latvijos senosios muzikos tyrinėtojas ir kompozitorius Māris Kupčs. „Kiek mums žinoma, tai bus pirmoji pasaulyje gyvai atliekama opera, kurios visa muzikinė medžiaga (partitūra) kurta pasitelkus šiuolaikinius neuroninio tinklo įrankius,“ – sako kompozitorius Mantautas Krukauskas. „Tačiau atlikėjams palikome laisvės improvizuoti, akcentuoti kai kuriuos motyvus, todėl skambesys įgavo ir šiuolaikiškumo.“
 
Po beveik keturių amžių naujam gyvenimui prikeltą „Andromedą“ pristato atlikėjai Monta Martinsone, Nora Petročenko, Justina Kaminskaitė, Shlomit Yeshayahu, Jonas Sakalauskas, Justina Kaminskaitė ir Ignas Ščesnulevičius, taip pat svečiai iš Latvijos – Rūdis Cebulis ir Krišs Pozemkovskis. Groja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baroko muzikos ansamblis „Cappella Concertante Vilnense“, kuriam šioje programoje vadovauja Māris Kupčs.
 
Koncertinio atlikimo režisierius – „Kosmos Theatre“ įkūrėjas Žilvinas Vingelis, tyrinėjantis šiuolaikinių technologijų ir scenos menų ryšius. Vaizdo projekcijas, taip pat pasitelkęs dirbtinio intelekto įrankį, pagal ankstyvojo Baroko paveikslus kūrė Rimas Sakalauskas. Kostiumus operai –  dailininkė Viktorija Ramanauskaitė, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius.
 
Tęsiamos Lietuvos valdovo Vladislavo Vazos tradicijos
 
Valdovų rūmų muziejus tęsia tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Žinomi arba numanomi ir šios Baroko operos kūrėjai – tie patys italų menininkai – valdovo kapelos dirigentas ir kompozitorius Marco Scacchi ir poetas Virgilio Puccitelli, o scenografija ir mašinerijos architektūra rūpinosi Agostino Locci.
 
„Prieš beveik keturis šimtus metų nuskambėjusi opera ir čia, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, pasireiškęs muzikinis fenomenas yra tai, kuo mes galime pagrįstai didžiuotis ir ko neturėtume pamiršti. Juk Vilnius buvo vienas iš nedaugelio Europos didmiesčių, kuriame už Italijos ribų anksčiausiai pastatyta ankstyvoji italų opera, ji čia skambėjo gerokai anksčiau negu Paryžiuje, Londone arba Neapolyje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
 
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos rūpesčiu anuomet rengiant spektaklius dalyvaudavo Vilniaus amatininkų cechų meistrai – dailidės, staliai ir kt. Amžininkų liudijimais, penkias valandas trukusios pirmosios operos pavyko puikiai, publika buvo sužavėta.
 
Atkurtoji „Andromeda“ rugsėjo 29 ir 30 d. bus gerokai trumpesnė ir kartu su pertrauka truks dvi valandas, nes, pasak kompozitoriaus Mantauto Krukausko, šiais laikais prikaustyti žiūrovo dėmesį penkias valandas prilygtų sensacijai.
 
Projektas – Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis
 
Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Daugiau apie jubiliejui skirtą programą skaitykite www.700vilnius.lt. Projektą iš dalies finansuoja „Nordplus“ programa.
 
Nuotraukų autorius – Martynas Aleksa.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Paskaitoje – kolekcininkas apie savo aistrą

20240226

Kokie apdovanojimai, skiriami šalių vadovams, ministrams ir kitoms svarbioms asmenybėms? 

Vasario 27 d., antradienį, 18.00 val. garsus kolekcininkas Vilius Kavaliauskas pristatys asmeninę, kelis dešimtmečius kauptą įspūdingą faleristikos kolekciją ir atskleis Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. valstybinių apdovanojimų istoriją.
 

Plačiau

Publikuota: 2023-09-29 16:41 Atnaujinta: 2023-09-29 16:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika