Vavelio pilis pristato Jogailaičių Renesanso paveldą

Šį rudenį Vavelio karališkojoje pilyje atidaryta išskirtinė paroda „Aukso amžiaus vaizdinys“, kurioje eksponuojama per 400 vertybių, į Krokuvą atvežtų iš viso pasaulio. Renesanso epochai, meno ir kultūros suklestėjimui Lenkijoje ir Lietuvoje skirtoje parodoje pasakojama apie paskutiniųjų Jogailaičių – Žygimanto Senojo (1467–1548) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) – valdymą, gyvenimą ir paveldą Lenkijos Karalystėje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi pristatomas Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpis, „aukso amžius“, kai Jogailaičių valdomos valstybės buvo svarbus europinis kultūros bei meno centras ir diktavo madas visame regione.
 
Parodos „Aukso amžiaus vaizdinys“ niekas nepakartos dar dešimtmečius
 
Su Vavelio karališkąja pilimi artimai bendraujantys Valdovų rūmų muziejaus specialistai buvo pirmieji, pakviesti į istorinės parodos atidarymą. Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas Dalius Avižinis teigia, kad Lenkijos kolegų darbas – įspūdingiausia, ką Europoje teko matyti apie Jogailaičių paveldą: „Vienoje vietoje surinkti ir rankų darbo gražiausiais piešiniais iliustruoti valdovų maldynai, valdovus vaizduojančios kamėjos, gobelenai, valdovo bibliotekos knygos bei kiti Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui priklausę daiktai – nežinau, ar galima įspūdingiau pristatyti Lietuvoje ir Lenkijoje suklestėjusio Renesanso epochą.“
 
Lietuvos muziejininkai teigia, kad parodą būtų galima lyginti nebent su Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos ekspozicija ar pernai Krokuvoje pristatytu atnaujintu maršrutu „Naujoji Karalystės iždinė.“
 
„Tokio lygio paroda – ypatingas muziejinis įvykis visame Vidurio Europos regione, – sako Valdovų rūmų muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas. – Joje pristatoma paskutiniųjų Jogailaičių, lietuvių kilmės dinastijos Renesanso valdovų epocha Lenkijoje ir Lietuvoje, ryškiausi meno, kultūros, mokslo, ūkio, politikos pasiekimai, o kartu – ir Lietuvai aktuali istorija bei paveldas. Daug įvairaus pobūdžio eksponatų buvo mažai žinomi ir naujai identifikuoti, parodyti naujame kontekste. Beje, į Krokuvą išvežti ir keli itin vertingi Valdovų rūmų muziejaus eksponatai – miniatiūra su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo žmonos Onos atvaizdais bei 1568 m. Niurnberge sukurtas retas grafikos darbas, kuriame vaizduojamas Gardinas. Abu šie kūriniai yra įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Mūsų muziejus su Vavelio pilimi bičiuliškai pasidalijo ir moderniomis vitrinomis.“
 
Eksponatai surinkti iš viso pasaulio
 
Apie Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso epochą pasakojančioje parodoje reti ir išskirtinio meistriškumo kūriniai surinkti iš trylikos pasaulio valstybių, jose veikiančių žymiausių kultūros institucijų: Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos, Britų bibliotekos Londone, Metropoliteno muziejaus Niujorke, Luvro muziejaus Paryžiuje, Nacionalinio muziejaus Prahoje, Dailiųjų menų muziejaus Budapešte, Valdovų rūmų muziejaus Vilniuje ir kitų.
 
Parodos proga Vavelio karališkoji pilis gavo ir išskirtinių dovanų – Ježis Voicechovskis (Jerzy Wojciechowski) su žmona Antonina Gžegoževska (Antonina Grzegorzewska) padovanojo 30 Džovanio Jakopo Karaljo (Giovanni Jacopo Caraglio, 1505–1565) grafikos darbų. Žygimanto Augusto dvare dirbęs italas buvo puikus brangakmenių raižytojas ir juvelyras – miniatiūrinių valdovų šeimos narių portretų iš pusbrangių akmenų kūrėjas. Tarp šio menininko šedevrų lankytojai gali pasigrožėti ir kamėja su Bonos Sforcos portretu (eksponatas paskolintas iš Metropoliteno muziejaus Niujorke, JAV) bei Barboros Radvilaitės atvaizdu iš Miuncheno rinkinių, kuris prieš kelerius metus viešėjo ir Vilniuje.
 
Pasirengimas užtruko trejus metus
 
Rengiant parodą dirbo per 200 Vavelio karališkosios pilies darbuotojų, išleistas dviejų dalių katalogas. Paroda vaizdžiai pristato to meto dailės kūrinius, kartografijos paminklus, mokslo pasiekimus, senąsias knygas, iliuminuotus maldynus, karybos reliktus, sakralinį meną, liturginius reikmenis, auksakalystės dirbinius.
 
„Tai monumentali paroda, savotiška patirtis ir retas įvykis tarp šiuolaikinių parodų. Tikiu, kad „Aukso amžiaus vaizdinys“ sujaudins lankytojus tiek iš Lenkijos, tiek ir iš Lietuvos, nustebins juos ir neabejotinai leis suvokti paskutiniųjų Jogailaičių valdymo prasmę, atskleis visą kultūrinių, filosofinių, mokslinių ir dvasinių kontekstų spektrą. Paroda įspūdingai įrengta visuose Vavelio renesansinės pilies aukštuose, tiksliau, beveik 20-yje salių, ir natūraliai perkelia mus į paskutiniųjų Jogailaičių valdymo laikotarpį, pavyzdžiui, parodydama Žygimanto Senojo miegamąjį kaip intymią maldos erdvę, vietą, kurioje, kaip teigia šaltiniai, valdovas mirė 1548 m. Pasiuntinių (Seimo) salės scenografija gali nustebinti, nes garsiųjų Vavelio skulptūrų galvos pirmą kartą atsidurs lankytojų akių lygyje. Juk ši rezidencija buvo daugelio įvykių, susijusių su abiejų šalių gyvenimu ir likimu, liudininkė. Pilies erdves panaudojus kaip parodos erdves, atsirado unikali galimybė pristatyti surinktus eksponatus istoriniame kontekste“, – sako Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. Andžejus Betlejus (Andrzej Betlej).
 
Prieš pusę tūkstančio metų sukurti aukščiausios meistrystės artefaktai
 
Didelę parodos dalį sudaro meniniu požiūriu išskirtiniai sakralinės dailės kūriniai, juvelyriški liturginiai dirbiniai. Jie puikiausiai atspindi stilistinę transformaciją, vykusią Lenkijos ir Lietuvos žemėse nuo XV a. pabaigos iki XVI a. pirmojo ketvirčio. Parodoje vienas šalia kito eksponuojami Žygimanto Senojo Hansui Diureriui (Hans Dürer), Albrechto Diurerio (Albrecht Dürer) broliui, užsakytas, dar niekada Lenkijoje neeksponuotas Jaunuolio portretas iš Spados galerijos Romoje ir jau minėto D. J. Karaljo darbai.
 
Pirmą kartą Lenkijoje eksponuojamas pagyvenusios moters, identifikuojamos kaip Ona Jogailaitė, portretas, priklausantis Nyderlandų nacionalinio muziejaus Amsterdame rinkiniams. Taip pat pirmą kartą Lenkijoje galima išvysti Žygimanto Augusto atvaizdą, įspaustą odoje ant skydo (paskolinta iš Karališkosios pilies arsenalo Stokholme). Ir tai tik keletas iš daugelio išskirtinių eksponatų, kurie į Krokuvą buvo atvežti iš viso pasaulio.
 
Maldynų šedevrai valdovo miegamajame
 
Vavelio karališkosios pilies miegamajame, kurį prieš pusę tūkstančio metų čia buvo įsirengęs Žygimantas Senasis, eksponuojama rečiausių, prabangiai apipavidalintų, privačiam naudojimui skirtų maldynų su originaliomis iliustracijomis kolekcija. Tai Lenkijoje gyvenusio vienuolio Stanislovo Samostšelniko (Stanisław Samostrzelnik) sukurti europietiškos miniatiūros šedevrai – nedidelės maldaknygės, priklausiusios Žygimantui Senajam (Britų biblioteka, Londonas) ir jo sutuoktinei Bonai Sforcai (Bodlėjaus biblioteka, Oksfordas), taip pat didikams: Lietuvos kancleriui Albertui Goštautui (Miuncheno universiteto biblioteka) ir Lenkijos kancleriui Kšyštofui Šydloveckiui (Pilietinis istorijos archyvas ir Trivulziana biblioteka, Milanas).
 
Akis į akį su Renesansu
 
Pasiuntinių (Seimo) salėje parodos kuratoriai Kšyštofas Čyževskis (Krzysztof J. Czyżewski), Natalija Koziara-Ochenduško (Natalia Koziara-Ochęduszko) ir Rafalas Ochenduško (Rafał Ochęduszko) teigia norėję sukurti kulminaciją – tiesioginę akistatą su paskutiniųjų Jogailaičių epocha. Čia lankytojus pasitinka trisdešimt medinių žmonių galvų skulptūrų, kurios specialiai šiai progai buvo nuimtos nuo kesoninių lubų. Jų eksponavimas lankytojų akių lygyje apsilankiusiesiems suteikia akistatą su realiais praeities asmenimis, čia rodomi ir gražiausi Žygimanto Augusto kolekcijos gobelenai. 
 
Nuotraukos:
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystęs valdovų rūmų
Vavelio karališkosios pilies
Monikos Požerskytės

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2023-10-03 15:53 Atnaujinta: 2023-10-03 16:26
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika