V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo

Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras. 

Valdovų rūmų muziejus, norėdamas priminti istorinius įvykius, kviečia į naują parodą „Tarp būties ir atminties. Vilniaus pilių vaizdai“. Muziejaus vadovas ir šios parodos idėjos autorius dr. Vydas Dolinskas pristatė pagrindinę jos mintį: „Norėjome surinkti ir parodyti originalius Vilniaus pilių atvaizdus, žemėlapius bei kitą istorinę medžiagą. Atėjo laikas. Ypač, jei dar yra abejojančiųjų, ar užteko ikonografijos atkuriant Valdovų rūmus. Kai kurių originalių vaizdų, kurie buvo labai reikšmingi atkuriant rūmus, Vilnius nematė 200 metų. Kaip Martyno Knakfuso (Marcin Knackfus, Knackfuss) darbas, jau XIX a. pradžioje iškeliavęs į Čartoriskių šeimos fondą. Jį nedaug kas matė, nors tai yra vienas svarbiausių ir tiksliausių šaltinių, naudotų atkuriant Valdovų rūmų fasadą.“ 

Vilniaus pilių vaizdai surinkti iš keturių valstybių

Dar prieš dešimtmetį Lietuvoje virė įvairios diskusijos. Vieni aiškino, kad nėra rūmų vaizdų, todėl negalime jų atkurti. Kiti tvirtino, kad nugriautus rūmus visi jau pamiršo ir turime galvoti apie naujus valstybės simbolius. Parodos kuratoriai Marijus Uzorka ir Rita Lelekauskaitė-Karlienė suteikia progą lankytojams palyginti ikonografinius vaizdus, išlikusius iš tų laikų, kai rūmai egzistavo, vizijas, kurios buvo kuriamos, kai rūmai jau buvo nugriauti, ir realybėje atkurtą šiandienos vaizdą. 

M. Uzorka teigia: „Paroda gal nėra tokia įspūdinga eksponatų dydžiais ar milijonine verte. Lankytojus dažnai žavi prabanga, spindesys, bet šiuo atveju tai yra be galo vertingas rinkinys, istorinis šaltinis. Mūsų paroda – tiesiogine to žodžio prasme.“ 

Autentiškus eksponatus parodai skolino 16 institucijų ir privačių fondų, dar 12 institucijų skolino ikonografinių vaizdų. „Kai kurių eksponatų negavome, nes dėl itin blogos būklės negalėjome jų atsivežti, bet čia išvysite jų faksimiles“, – sako M. Uzorka. Eksponatai surinkti iš keturių valstybių.

Paroda, paneigianti mitus

„Viena parodos surengimo idėjų – paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo. Reikėjo. Ir ypač tada, kai jų jau nebuvo. Žmogiška, kai įvertini praradimą tada, kai jis įvyksta, – žiūrėdamas į per du aukštus eksponuojamą parodą teigia V. Dolinskas. – Parodoje kelios dešimtys atvaizdų iš XIX a., XX a. pradžios. Tai laikas, kai rūmų realybėje jau nebėra, bet jiems suteikiama sakralinė prasmė, jie vadinami Jogailaičių pilimi. Tai rodo, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos tauta labiausiai pasigedo, kai ją praradome.“ 

Labiausiai niokota Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija

Skirtingai nei kitos valdovų rezidencijos, Vilniaus pilių kompleksas patyrė gerokai daugiau priešų antpuolių, niokojimų. Jie prasidėjo nuo XVII a. vidurio, garsiosios Maskvos invazijos. „Vėliau mums irgi labai nepasisekė, jei lygintume su kaimynine Lenkija ar Ukraina, – teigia V. Dolinskas. – XVIII a. pabaigoje beveik visa Lietuvos teritorija atiteko labiausiai atsilikusiai valstybei – Rusijos imperijai.“

Parodoje matyti, kad netekčių akivaizdoje Valdovų rūmai imti suvokti ir vertinti kaip svarbus valstybinės tapatybės, istorinės atminties atributas. Romantizmo epochoje sukurta bei įvairiais būdais paskelbta daugybė nebeegzistavusių Vilniaus pilių ansamblio ir atskirų jo pastatų vizijų, liudijusių šių Lietuvos valstybės centro istorinių objektų simbolinę reikšmę bei prasmę. XX a. pradėti Vilniaus pilių ir atskirų jų statinių tyrimai, rengti rekonstrukcijų projektai, puoselėtos viltys atkurti Valdovų rūmus.

Parodą lydinčios mokslinės, kultūrinės ir edukacinės programos renginiuose muziejus kvies diskutuoti

Programos rengėja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė išsamiai apie ją papasakojo: „Lankytojai bus kviečiami susipažinti, kaip keitėsi pilių architektūra, kalbėsime, kaip kito teritorijos išplanavimas. Prof. Valdas Rakutis pristatys, kaip Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorija virto Rusijos karine tvirtove. Architektūros tyrinėtojai, menotyrininkai diskutuos, kiek valstybei ir jos žmonėms svarbus pilių atminties išsaugojimas, kaip vietos, istorinio valstybės centro atkūrimo idėja. Kviesime ir į koncertą – bus galima pasiklausyti lietuvių kompozitoriaus Felikso Janevičiaus Baroko epochos muzikos – šie kūriniai galėjo skambėti ir Lietuvos valdovo rezidencijoje.“

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: „Tai išskirtinė proga dar kartą įvertinti mus formuojančias bei saugančias šaknis“

Vilniui švenčiant 700 metų Vilniaus pilių teritorija ir jos rūmai yra pagrindinis atpažinimo ženklas. Vilniaus pilių kompleksas su valdovo rezidencija ir kitais atributais liudija Vilnių kaip amžinąją Lietuvos sostinę. Parodos globėja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, apžiūrėjusi parodą, teigė: „Kaip gimusi ir užaugusi amžinojoje valstybės sostinėje Vilniuje, nuoširdžiai džiaugiuosi, kad miesto 700 metų sukakties minėjimas yra proga giliau apmąstyti ir pasikalbėti apie mūsų valstybės tapatybę, jos kultūrinį paveldą, simbolius, siekius ir ateitį. Šis jubiliejus – taip pat ir išskirtinė proga dar kartą įvertinti mus formuojančias bei saugančias šaknis, iš kurių ir pagal „Tautišką giesmę“ mes semiamės stiprybės.“ 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Paskaitoje – kolekcininkas apie savo aistrą

20240226

Kokie apdovanojimai, skiriami šalių vadovams, ministrams ir kitoms svarbioms asmenybėms? 

Vasario 27 d., antradienį, 18.00 val. garsus kolekcininkas Vilius Kavaliauskas pristatys asmeninę, kelis dešimtmečius kauptą įspūdingą faleristikos kolekciją ir atskleis Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. valstybinių apdovanojimų istoriją.
 

Plačiau

Pristatant valstybės simbolius – apie Baltijos valstybių 1918–1940 m. laisvės kovas

20240214

Valdovų rūmų muziejuje atidaroma paroda, skirta XX a. valstybingumo istorijai, – „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Pirmą kartą vienoje vietoje bus galima išvysti originalias Latvijos ir Estijos Prezidentų Grandines, Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, kitų to meto žymių Europos šalių politikų pagerbimo bei įvertinimo valstybinius ženklus – ordinus, medalius, žvaigždes ir kitus apdovanojimus.

Plačiau

Publikuota: 2023-10-13 08:41 Atnaujinta: 2023-10-16 09:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika