Publikuota 20230220
2023 m. vasario 21 d. Valdovų rūmų muziejaus Atkurtuose istoriniuose interjeruose bus galima sutikti iš Renesanso epochos grįžusias Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaro damas. Salių konsultantės persirengs, kaip ir dera, Užgavėnių dieną.
Apie senąsias Užgavėnių tradicijas Valdovų rūmuose nėra išlikę daug informacijos, bet tai, kas pasiekė šias dienas, rodo, kad Užgavėnės buvo itin puošni, linksma šventė, kuri kartais tęsdavosi ir dvi savaites.
Didikų Užgavėnės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Pirmosios mus pasiekusios istorinės žinios apie Užgavėnių karnavalą Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose yra iš Žygimanto Augusto laikų. 1546 m. Vilniaus Žemutinės pilies statybų sąmatoje skelbiama, kad pinigų skirta ne tik ūkiniams trobesiams, tiltams ar pavėsinėms statyti, bet ir Užgavėnių dekoracijoms įrengti.
Manoma, kad tokių Užgavėnių tradicija kartu su Renesanso kultūra į Lietuvą pateko su Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos itališkuoju dvaru. Lenkijos istorikai spėja, kad ir žagarėliai, kurie, kaip anksčiau manyta, yra kilę iš Lietuvos ar Vokietijos, iš tikrųjų buvo atvežti Bonos Sforcos virėjų iš Italijos.
Atsiminimų apie įspūdingas Užgavėnes yra išlikę ir iš vėlesnių laikų. Pavyzdžiui, istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, jog 1640 m. Užgavėnes Lietuvos valdovas Vladislovas Vaza su dvaru praleido Varšuvoje, kur kelias dienas šoko tiek, kad vienas dvariškis susilaužė koją, o viena dama anksčiau laiko pagimdė. Po metų Užgavėnių karnavalas jau truko ištisas dvi savaites. Karalienė Cecilija Renata ir jos dvariškiai linksmai šoko persirengę maurais, o valdovo broliai karalaičiai Vladislovui Vazai ir jo dvariškiams įteikė prabangių dovanų.
Bene daugiausia žinoma apie Vilniaus rezidencijoje vykusį 1644 m. Užgavėnių karnavalą. Jis truko net tris savaites, buvo pastatytas spektaklis apie Pantalonę, surengti net keli Smuklės karnavalai, prieš kuriuos traukti burtai ir šitaip dalytasi vaidmenimis. Per vieną iš jų, kuriam ruoštasi dvi savaites, valdovas tapo mauru, o karalienė – turke.
Valdovų Užgavėnių tradicijos išplito ir miestuose pradėti rengti elitiniai karnavalai. Nuo XVIII a. vidurio Vilniuje ir Varšuvoje vykdavo vieši ir privatūs maskaradai, vėliau paplitę ir Poznanėje, Lvive bei kitur. Tokiuose Užgavėnių kaukių baliuose kartu puotaudavo ir didikai, ir miestiečiai. Karnavaluose buvo šokama, demonstruojamos kaukės, lošiama loterijose. Šie pasilinksminimai vykdavo išnuomotuose rūmuose ir kitose prabangiose Vilniaus vietose. XIX a. Užgavėnių puotos trukdavo iki paryčių. Miestiečiai į karnavalus atvykdavo apie devintą vakaro, bajorai imdavo plūsti apie pusę vienuoliktos, o aristokratai pasirodydavo tik apie vidurnaktį. Įleidžiami būdavo visi, nusipirkę bilietą ir dėvintys deramą kostiumą su kauke.
