Valdovų rūmuose Užgavėnės kvepės rožėmis

Užgavėnės – tai laikas prieš pasninką. Šios šventės apeigos atspindėdavo šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio, pavasario ir žiemos kovas, kurios dažnai buvo inscenizuojamos kautynėmis, karnavalais. Svarbiausia buvo daug linksmintis, laužyti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, riebiai valgyti. Įdomu, kad Užgavėnės per šimtmečius išlaikė pagonišką dvasią. Ankstyvaisiais Viduramžiais Europoje Katalikų Bažnyčia stengėsi Užgavėnėms suteikti krikščionišką atspalvį, bet nenugalėjo senųjų tradicijų.
 
Aristokratiškų kaukių edukacinės dirbtuvės
„Dabar Užgavėnes minime vieną dieną, nors anksčiau žmonės švęsdavo beveik savaitę. Valdovų rūmų muziejus šiemet siūlo pradėti linksmintis jau šeštadienį ir lankytojus pasitiks edukacinėmis dirbtuvėmis, pagal senuosius receptus virtomis spurgomis, o tikrąją Užgavėnių dieną, antradienį, į rūmų menes sugrįš valdovo dvaro damos“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Lirija Steponavičienė.
 
Lietuvos valdovai turėjo savas, aristokratiškas Užgavėnių šventimo tradicijas. Jos aprašytos istoriniuose šaltiniuose. Gaivindamas senąsias tradicijas, šeštadienį Valdovų rūmų muziejus kviečia į aristokratiškų kaukių gamybos dirbtuves. Nuo 12.00 iki 15.00 val. Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulio auditorijoje vyks edukacinės dirbtuvės „Užgavėnių belaukiant“. Šeimos su vaikais ar pavieniai lankytojai galės susikurti išskirtinę, didikų dvaro vertą kaukę. Užgavėnių kaukės ir persirenginėjimas simbolizuoja gamtos permainų laukimą.
 
Užgavėnių spurgos, kvepiančios rožėmis
Per Užgavėnes nuo seno ne tik persirenginėjama, bet ir gausiai, riebiai valgoma. Daugelyje šalių kepami blynai, nes šis patiekalas simbolizuoja sugrįžtančią Saulę, jos spalvą ir karštį. Lietuvoje dar būdavo verdamas šiupinys, o turtingesnių šeimų namuose – spurgos, ypač su rožių žiedlapių uogiene.
 
Kaip teigia prof. Rimvydas Laužikas, „Užgavėnių valgiuose – daug mėsos ir riebalų. Archajiškiausias lietuviškas patiekalas – šiupinys, vėliau atsirado blynai. Dar minimos „lazankės“| (skryliai) ir „pampuškos“ (pampuchai). „Pampuškos“ – tai mums gerai pažįstamos spurgos. Jos į Lietuvą pasklido per Lenkiją, iš Vokietijos. Net žodžio kilmė vokiška – nuo Pfannkuchen, tai yra „keptas keptuvėje“ (die Pfanne). Spurgas virdavo iš raugintų gerų kvietinių miltų tešlos, yra ir mielinės tešlos receptų. Iš tešlos formuojamos apvalios bandelės ir kepamos verdančiuose taukuose. Pasiturinčių namų virtuvėse į spurgas būdavo įšvirkščiama ir rožių žiedlapių uogienės“.
 
Lenkijoje dar ir šiandien yra minima Spurgų diena – visi tą dieną valgo šį skanėstą. Valdovų rūmų muziejus parengė staigmeną ir šeštadienį lankytojus vaišins spurgomis su rožių žiedlapių uogiene. Pagal iš kartos į kartą perduodamą receptą jas išvirs „Mažosios Ragainės“ kepyklėlė. Lankytojai, įsigiję bilietą į muziejų, bus vaišinami ir šiuo skanėstu, tačiau, ar užteks visiems, – pažadėti sunku, siūloma atvykti pirmoje dienos pusėje.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gotikos epocha Lietuvoje – Valdovų rūmų muziejaus parodoje

20231201

Paskutiniais dešimtmečiais Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologinių radinių tyrimai leido daugiau pažinti Gotikos epochą – jos interjerą, puošybos detales, susiformavusį stilių. Remiantis naujausiais tyrimais Valdovų rūmų muziejuje pristatyta paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“. Čia atsiskleidžia pirmasis Europos dailės ir architektūros stilius, palikęs ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros ir meno pavelde.

Plačiau

Pirmą kartą surengta senosios muzikos edukacijos konferencija

20231205

2023 m. lapkričio 25 d. Valdovų rūmų muziejuje vyko pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje senajai muzikai skirta konferencija. Renginio dėmesio centre atsidūrė senosios muzikos edukacija. Tarptautinio edukacinio Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio (jo vadovė – Beatričė Baltrušaitytė) iniciatyva buvo pakviesti Lietuvos ir užsienio senosios muzikos edukacijos ekspertai apžvelgti, kas nuveikta, pasidalyti savo patirtimi bei diskutuoti apie edukacijos poveikį visuomenei. 

Plačiau

Švietimo ministerija – viena seniausių institucijų Europoje

20231205

Minint 250-ąsias Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo metines Valdovų rūmuose gruodžio 7–8 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: pilietis, šeima, edukacija“. Jos dėmesio centre – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės istorija, tautos ir piliečio sąvokų turinys, jo kismas, socialiniai ryšiai ir santykiai šeimoje, vaikų ugdymo modeliai ir jų kaita.

Plačiau

Publikuota: 2023-02-17 15:44 Atnaujinta: 2023-02-17 15:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika