Valdovų rūmų muziejaus svečias – apie sunkią portreto meno pradžią Lenkijoje ir Lietuvoje

Nuotraukų galerija 1

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 17 val. Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje dr. Pšemyslavas Mrozovskis (Przemysław Mrozowski) skaitys iliustruotą pranešimą „Apie sunkią portreto meno pradžią Lenkijoje ir Lietuvoje. Vladislovo Jogailos antkapis ir kiti jo atvaizdai“. Paskaita vyks lenkų kalba ir bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą.

Varšuvos karališkosios pilies – nacionalinio istorijos ir kultūros paminklo direktoriaus pavaduotojas dr. Pšemyslavas Mrozovskis – vienas žymiausių Lenkijos dailės istorikų, portretinės tapybos ir skulptūros specialistų, nacionalinių ir tarptautinių parodų organizatorius, Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio (Stefan Wyszyński) universiteto dėstytojas.

P. Mrozovskis (gimė 1958 m.) baigė Vladislovo Vazos licėjų Varšuvoje, studijavo Varšuvos katalikų teologijos akademijoje, nuo 1981 m. tęsė istorijos studijas Varšuvos universitete. Čia apgynė daktaro disertaciją, vadovaujamas lietuvių kilmės profesoriaus Aleksandro Geištoro (Aleksander Gieysztor), kuris buvo vienas aktyviausių Varšuvos karališkosios pilies atkūrimo iniciatorių ir ilgametis atkurtos pilies muziejaus direktorius.

Pagrindinės P. Mrozovskio mokslinių interesų sritys – tai simbolis ir jo vaidmuo Vidurinių amžių bei Naujųjų laikų kultūroje, simbolis kaip ritualinis gestas arba heraldinis ženklas, specialios paskirties meno kūriniai, turintys atminties funkciją, senosios lenkų portretinės tapybos genezė. P. Mrozovskis vertinamas kaip vienas kompetentingiausių senųjų portretinių atvaizdų specialistų bei jų ikonografijos tyrinėtojų.

Klasikiniu Lenkijos ir visos Europos dailės istoriografijos veikalu laikoma P. Mrozovskio parengta solidi monografija „Lenkijos gotikiniai antkapiai“ (1994). Taip pat svarbi šio mokslininko išsami studija „Gniezno arkivyskupų, Lenkijos primų ikonografija“ (2003).

Savo tyrinėjimuose apie Vidurinių amžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Lenkijos ir Lietuvos istorinių asmenybių portretinius atvaizdus, Piastų (Piastowie), Anžu (Anjou), Jogailaičių, Vazų dinastijų ir vėlesnių valdovų menines aspiracijas, fundacijas, bajorijos aprangos, šukuosenų madas, giminės portretų galerijas, heraldinių ženklų simboliką ir panaudojimą dailėje bei architektūroje, meno kūrinių, kaip valdovo valdžios demonstravimo įrankio, funkcijas ir pan. P. Mrozovskis daug dėmesio skiria ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui, šiandieninės Lietuvos teritorijoje esantiems paminklams.

Dr. P. Mrozovskis yra konsultavęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projekto vykdytojus įvairiais interjero dekoro bei ekspozicijų įrengimo klausimais, dalyvavęs rengiant bendrus Lietuvos bei Lenkijos parodinius projektus.

Susiję įrašai

Nuotraukų galerija

Daugiau straipsnių

Dienos stovykla – pasaulio lietuvių vaikams

20250710

Valdovų rūmų muziejuje šią savaitę vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės XVIII Seimo vaikų stovykla „Karūnos akademija“. Į penkių dienų stovyklą atvyko 25 vaikai, kuriems edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai parengti taip, kad mažieji dalyviai pažintų tėvų ir senelių šalies istoriją, kuo daugiau bendrautų lietuvių kalba, na ir, be abejo, susidraugautų bei gerai praleistų laiką.
 

Plačiau

Pirmasis lietuviškas „prankas“

20250707

#pažinkmus – Inga Šildiajevaitė, Valdovų rūmų muziejaus archeologė. Pokalbis apie požiūrį į muziejų „iš vidaus“ ir neįprasto sporto žinių panaudojimą darbe. 

Plačiau

Išleistas penktasis „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos“ tomas

20250704

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato penktąjį „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos“ („Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“) tomą, į kurį tilpo kasdienę 2017–2020 m. Valdovų rūmų muziejaus veiklą ir mokslines temas aprėpiantys tekstai, istoriniai faktai ir kt.

Plačiau

Archeologinė kelionė laiku – Vytautas Urbanavičius – nuo mamuto iki prezidentų

20250703

2025 m. liepos 3 d. minėtume ilgamečio Vilniaus pilių tyrinėtojo habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 90-ies metų gimimo sukaktį. 2024 m. Lietuva neteko vieno ryškiausių XX a. antros pusės archeologų, tyrusių platų archeologinių paminklų spektrą, inicijavusio ir atlikusio ne vieną itin reikšmingą Lietuvos istorijos ir archeologijos paminklo tyrimą, savo įžvalgomis ir sumanymais pralenkusio laiką ir asmeniniu pavyzdžiu išauginusio ne vieną jaunųjų specialistų kartą.

Plačiau

Publikuota: 2011-09-28 10:00 Atnaujinta: 2011-09-28 10:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika