Valdovų rūmų muziejaus svečias – apie sunkią portreto meno pradžią Lenkijoje ir Lietuvoje

Nuotraukų galerija 1

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį, 17 val. Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje dr. Pšemyslavas Mrozovskis (Przemysław Mrozowski) skaitys iliustruotą pranešimą „Apie sunkią portreto meno pradžią Lenkijoje ir Lietuvoje. Vladislovo Jogailos antkapis ir kiti jo atvaizdai“. Paskaita vyks lenkų kalba ir bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą.

Varšuvos karališkosios pilies – nacionalinio istorijos ir kultūros paminklo direktoriaus pavaduotojas dr. Pšemyslavas Mrozovskis – vienas žymiausių Lenkijos dailės istorikų, portretinės tapybos ir skulptūros specialistų, nacionalinių ir tarptautinių parodų organizatorius, Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio (Stefan Wyszyński) universiteto dėstytojas.

P. Mrozovskis (gimė 1958 m.) baigė Vladislovo Vazos licėjų Varšuvoje, studijavo Varšuvos katalikų teologijos akademijoje, nuo 1981 m. tęsė istorijos studijas Varšuvos universitete. Čia apgynė daktaro disertaciją, vadovaujamas lietuvių kilmės profesoriaus Aleksandro Geištoro (Aleksander Gieysztor), kuris buvo vienas aktyviausių Varšuvos karališkosios pilies atkūrimo iniciatorių ir ilgametis atkurtos pilies muziejaus direktorius.

Pagrindinės P. Mrozovskio mokslinių interesų sritys – tai simbolis ir jo vaidmuo Vidurinių amžių bei Naujųjų laikų kultūroje, simbolis kaip ritualinis gestas arba heraldinis ženklas, specialios paskirties meno kūriniai, turintys atminties funkciją, senosios lenkų portretinės tapybos genezė. P. Mrozovskis vertinamas kaip vienas kompetentingiausių senųjų portretinių atvaizdų specialistų bei jų ikonografijos tyrinėtojų.

Klasikiniu Lenkijos ir visos Europos dailės istoriografijos veikalu laikoma P. Mrozovskio parengta solidi monografija „Lenkijos gotikiniai antkapiai“ (1994). Taip pat svarbi šio mokslininko išsami studija „Gniezno arkivyskupų, Lenkijos primų ikonografija“ (2003).

Savo tyrinėjimuose apie Vidurinių amžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Lenkijos ir Lietuvos istorinių asmenybių portretinius atvaizdus, Piastų (Piastowie), Anžu (Anjou), Jogailaičių, Vazų dinastijų ir vėlesnių valdovų menines aspiracijas, fundacijas, bajorijos aprangos, šukuosenų madas, giminės portretų galerijas, heraldinių ženklų simboliką ir panaudojimą dailėje bei architektūroje, meno kūrinių, kaip valdovo valdžios demonstravimo įrankio, funkcijas ir pan. P. Mrozovskis daug dėmesio skiria ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui, šiandieninės Lietuvos teritorijoje esantiems paminklams.

Dr. P. Mrozovskis yra konsultavęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projekto vykdytojus įvairiais interjero dekoro bei ekspozicijų įrengimo klausimais, dalyvavęs rengiant bendrus Lietuvos bei Lenkijos parodinius projektus.

Susiję įrašai

Nuotraukų galerija

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Balandžio 11 dieną muziejus nedirbs!

20240408

Balandžio 11 d. dėl valstybės reprezentacinio renginio Muziejus bus uždarytas.
 
Balandžio 10 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks pasirengimas valstybės reprezentaciniam renginiui. Lankymo ribojimai

Plačiau

Publikuota: 2011-09-28 10:00 Atnaujinta: 2011-09-28 10:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika