Pasirašyta Lietuvai svarbi sutartis su vienu žymiausių ir lankomiausių pasaulio muziejų

Nuotraukų galerija 1

Dvišalę tarptautinio bendradarbiavimo sutartį 2011 m. gegužės 11 d. pasirašė Dresdeno valstybinių meno rinkinių – Dresdeno rezidencinės pilies direktorius prof. dr. Dirkas Syndramas (Dirk Syndram) ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Bendradarbiavimo sutartis su Dresdeno rezidencine pilimi, valdančia turtingiausią Europoje valstybinį lobyną, Lietuvai atvėrė galimybę išvysti įspūdingas šio muziejaus meno kolekcijas ir mūsų šalies turtingą istoriją atskleidžiančias lituanistines vertybes.

Sutartyje numatyta, kad Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai – Dresdeno rezidencinė pilis ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ketina keistis informacija ir su rezidencijų restauravimu, atstatymu bei moksliniais tyrimais susijusia literatūra, konsultuotis rezidencijų atkūrimo bei ekspozicijų įrengimo klausimais, rengti bendrus muziejinius projektus, publikacijas, konferencijas, seminarus, parodas, vykdyti specialistų ir ekspertų mainus.

Susitikime dalyvavęs kultūros viceministras Deividas Staponkus citavo ministro Arūno Gelūno žodžius: „bendradarbiavimo sutartis tarp dviejų nacionalinių kultūros paveldo įstaigų – Dresdeno rezidencinės pilies ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų – labai svarbus kultūrinės diplomatijos aktas, primenantis artimus Lietuvos ir Vokietijos, Lietuvos ir Saksonijos, Vilniaus ir Dresdeno istorinius, kultūrinius bei meninius ryšius, kurie siekia dar XIV–XV a.“

D. Syndramas atkreipė dėmesį į reikšmingą tokio pobūdžio muziejų parodinę, edukacinę veiklą. Be to, pasak jo, Dresdeno muziejus yra ir puiki poilsio zona. Profesorius atskleidė, jog „Vokietijos finansų ministras pagaliau įtikintas, kad gerai investavo, nes Dresdeno muziejus yra lankomiausias šalyje – per šešerius metus Naujuosius Žaliuosius skliautus aplankė 3,25 milijono žmonių.“

V. Dolinsko optimistinėmis prognozėmis, „Lietuvos valdovų rūmų muziejus duris galėtų atverti po pusantrų metų, tačiau tai priklausys nuo politinės valios ir ekonominių sąlygų.“

D. Syndramas, sužinojęs apie kilusius skandalus, susijusius su Valdovų rūmų atkūrimu, tvirtino, kad nėra labai nustebęs, nors „Saksonijos gyventojai ir dresdeniečiai labai teigiamai vertina pilies atstatymą. Ji garsina mūsų šalį visame pasaulyje ir jau duoda didelį pelną. Be to, padeda žmonėms suvokti savo tapatybę, pavyzdžiui, turkai, apsilankę Turkiškų ginklų salėje, patiria savo tautos šaknų pažinimo džiaugsmą.“

„Keletas skaičių. Dresdeno pilies atkūrimas finansuojamas tik iš valstybės biudžeto. Po Vokietijos susivienijimo į pastato atstatymą ir įrengimą suplanuota investuoti 1,2 milijardo litų“, – dėstė D. Syndramas.

Valdovų rūmų muziejui ši bendradarbiavimo sutartis – jau šeštoji. 2009 m. įsteigtas jauniausias Lietuvos nacionalinis muziejus yra pasirašęs sutartis su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija), Varšuvos karališkąja pilimi – Nacionaliniu istorijos ir kultūros paminklu (Lenkija), Gardino pilyse įsikūrusiu Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi (Baltarusija), Baltarusijos nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“.

Susiję įrašai

Nuotraukų galerija

Daugiau straipsnių

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

20250313

Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 

Plačiau

Publikuota: 2011-05-12 Atnaujinta: 2011-07-26 17:06
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika