Valdovų rūmai mena Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės mįslę

2011 m. gegužės 9 d. 17 val. Didžiojoje renesansinėje menėje surengtas teatralizuotas koncertas „Ruota di Fortuna“ (Vilniaus legenda apie Žygimantą ir Barborą) Barborai Radvilaitei atminti.

Prieš 460 metų, gegužės 8 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės mirtis nutraukė legendomis apipintą meilės istoriją su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu.

Jokia kita valdovų pora Lietuvos istorijoje neturi tokios gilios ir įvairiopos istorinės atminties tradicijos. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilė vienas kitam žadino amžininkų nuostabą. Ji iki šiol tebėra istorikų domėjimosi tema. 

Ši žmogiškų santykių, kovos už meilę ir netekties drama spalvingais viražais skleidėsi ir tebesiskleidžia literatūroje, dailėje, šokyje, teatre. Gegužės 9 d. senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“ ją interpretavo savaip. Šį kartą scenoje nebuvo konkrečių personažų. Atkurtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų erdvėse, kuriose atgyja Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės atminimas, prieš žiūrovų akis iškilo visiems žinomi garsiosios meilės istorijos epizodai... Jaunų žmonių pažintis Vilniuje, pasilinksminimo rūmuose sūkury. Slapti susitikimai galerijoje, kuri jungė renesansinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją su Radvilų rūmais. Gražūs ir gilūs jausmai, nenuslopinti pavydo bei intrigų, lydėjusių slaptas jungtuves ir iškilmingą Barboros karūnavimą... 

„Fortūnos rato“ tema buvo rutuliojama XVI šimtmečio itališkuose dvaro šokiuose. Juos pastatė pirmoji „Banchetto musicale“ choreografė, autoritetinga Renesanso šokio žinovė Barbara Sparti iš Romos, prieš metus vėl atvykusi į Vilnių.  Kai kurių šokių aprašymus ji neseniai surado Italijos archyvuose ir šiai programai pastatė pirmą kartą. 

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės jausmų dramą pabandė atskleisti aktorė Birutė Mar. Buvo skaitomi Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Vlado Braziūno, „Giesmių giesmės“ posmai, cituojamos istorikės Anelės Butkuvienės mintys. Meilės ir ilgesio jausmai liejosi soprano Ievos Gaidamavičiūtės ir boso Artūro Miknaičio atliekamomis itališkomis frotolomis, spalvingomis „rūmų kapelos“ melodijomis. 

Pirmasis teatralizuotos programos šokis – „Ruota di Fortuna“ – įsuko Lemties ratą, o paskutinysis – „Chiaranzana“ – aukštino per amžius neblėstančią Meilę.

Vakaro dalyviai: 
Aktorė Birutė Mar

Ieva Gaidamavičiūtė – sopranas
Artūras Miknaitis – bosas 
Sergej Siomin (Latvija) – liutnia, baroko gitara
Dagnija Tuča (Latvija) – išilginės fleitos, krumhornas

Senosios muzikos ir šokio ansamblis 
BANCHETTO MUSICALE
(vadovės Jūratė Vičienė ir Virginija Jašinskienė)

šokėjai: Lina Dainienė, Donata Krikštanaitė, Indrė Žekonytė, Rūta Mikiškaitė, Vytautas Šinkūnas, Edmundas Žička, Julius Žeimys;
muzikantaiJūratė Vičienė, Justė Martinkėnaitė, Rimas Gerasimovas, Vytenis Giknius, Valerijus Jasiulevičius, Arvydas Mišeikis, Rūta Mikiškaitė, Jonas Tumasonis

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai sveikina Lietuvą Vasario 16-osios proga ir Italijos Renesanso parodą dovanoja dar vienam mėnesiui

20250217

Ar jau aplankėte parodą „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“? Jei ne, dabar dar turite šansą! Paroda pratęsiama! Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai pasveikino Lietuvą ir Valdovų rūmų muziejų Vasario 16-osios proga ir pranešė, kad pratęsia Venecijos ir Florencijos mokyklų meistrų dailės darbų viešnagę Valdovų rūmuose.

Plačiau

Valdovų rūmų menėje – iškilaus Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio atminimą įamžinantis kūrinys

20250214

Šių metų vasario 26 d. Valdovų rūmų muziejuje bus pristatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1492–1506) ir Lenkijos karaliaus (1501–1506) Aleksandro Jogailaičio paminklo modelis, sukurtas žymių Ukrainos menininkų Olesio Sydoruko ir Boryso Krylovo. Ši skulptūra – kultūros mecenato, pramonininko dr. Prano Kiznio ir „PK Fondo“ dovana Valdovų rūmų muziejui.

Plačiau

Atidaryta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko rinkinio“

20250213

Kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir Pinigų muziejumi parengta Lietuvos banko paroda tęsia Valdovų rūmų muziejaus tradiciją, kai lankytojai kviečiami pažinti ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istoriją bei paveldą, bet ir vėlesnio Lietuvos kelio link nepriklausomos, suverenios valstybės etapus. Šį kartą atidaryta Lietuvos banko dailės kolekcijos paroda, kurioje – dalis iš mažai pažįstamo, banko kaupiamo meno kūrinių rinkinio. Parodoje „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu pradėta kaupti, beveik 200 dailės kūrinių Lietuvos banko meno kolekcija.

Plačiau

Publikuota: 2011-05-10 Atnaujinta: 2011-07-18 16:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika