Valdovų rūmai mena Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės mįslę

Valdovų rūmai mena Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės mįslę

2011 m. gegužės 9 d. 17 val. Didžiojoje renesansinėje menėje surengtas teatralizuotas koncertas „Ruota di Fortuna“ (Vilniaus legenda apie Žygimantą ir Barborą) Barborai Radvilaitei atminti.

Prieš 460 metų, gegužės 8 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės mirtis nutraukė legendomis apipintą meilės istoriją su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu.

Jokia kita valdovų pora Lietuvos istorijoje neturi tokios gilios ir įvairiopos istorinės atminties tradicijos. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilė vienas kitam žadino amžininkų nuostabą. Ji iki šiol tebėra istorikų domėjimosi tema. 

Ši žmogiškų santykių, kovos už meilę ir netekties drama spalvingais viražais skleidėsi ir tebesiskleidžia literatūroje, dailėje, šokyje, teatre. Gegužės 9 d. senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“ ją interpretavo savaip. Šį kartą scenoje nebuvo konkrečių personažų. Atkurtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų erdvėse, kuriose atgyja Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės atminimas, prieš žiūrovų akis iškilo visiems žinomi garsiosios meilės istorijos epizodai... Jaunų žmonių pažintis Vilniuje, pasilinksminimo rūmuose sūkury. Slapti susitikimai galerijoje, kuri jungė renesansinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją su Radvilų rūmais. Gražūs ir gilūs jausmai, nenuslopinti pavydo bei intrigų, lydėjusių slaptas jungtuves ir iškilmingą Barboros karūnavimą... 

„Fortūnos rato“ tema buvo rutuliojama XVI šimtmečio itališkuose dvaro šokiuose. Juos pastatė pirmoji „Banchetto musicale“ choreografė, autoritetinga Renesanso šokio žinovė Barbara Sparti iš Romos, prieš metus vėl atvykusi į Vilnių.  Kai kurių šokių aprašymus ji neseniai surado Italijos archyvuose ir šiai programai pastatė pirmą kartą. 

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės jausmų dramą pabandė atskleisti aktorė Birutė Mar. Buvo skaitomi Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Vlado Braziūno, „Giesmių giesmės“ posmai, cituojamos istorikės Anelės Butkuvienės mintys. Meilės ir ilgesio jausmai liejosi soprano Ievos Gaidamavičiūtės ir boso Artūro Miknaičio atliekamomis itališkomis frotolomis, spalvingomis „rūmų kapelos“ melodijomis. 

Pirmasis teatralizuotos programos šokis – „Ruota di Fortuna“ – įsuko Lemties ratą, o paskutinysis – „Chiaranzana“ – aukštino per amžius neblėstančią Meilę.

Vakaro dalyviai: 
Aktorė Birutė Mar

Ieva Gaidamavičiūtė – sopranas
Artūras Miknaitis – bosas 
Sergej Siomin (Latvija) – liutnia, baroko gitara
Dagnija Tuča (Latvija) – išilginės fleitos, krumhornas

Senosios muzikos ir šokio ansamblis 
BANCHETTO MUSICALE
(vadovės Jūratė Vičienė ir Virginija Jašinskienė)

šokėjai: Lina Dainienė, Donata Krikštanaitė, Indrė Žekonytė, Rūta Mikiškaitė, Vytautas Šinkūnas, Edmundas Žička, Julius Žeimys;
muzikantaiJūratė Vičienė, Justė Martinkėnaitė, Rimas Gerasimovas, Vytenis Giknius, Valerijus Jasiulevičius, Arvydas Mišeikis, Rūta Mikiškaitė, Jonas Tumasonis

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Nuo Valdovų rūmų iki Palanoko pilies: Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

Nuo Valdovų rūmų iki Palanoko pilies: Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

20260427

Ukrainoje, Palanoko pilyje įsikūrusiame Mukačevo miesto istorijos muziejuje, atidaryta paroda, skirta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmams Vilniuje ir istoriniams Lietuvos bei Ukrainos ryšiams. Stenduose specialiai Ukrainai parengta paroda lankytojams pasakoja apie audringą Lietuvos sostinės rezidencijos istoriją, jos paveldą bei lietuvių ir ukrainiečių ryšius, siekiančius net X amžių.

Plačiau

„Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“ – renginiai visoje Lietuvoje!

„Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“ – renginiai visoje Lietuvoje!

20260422

Pristatydami Valdovų rūmų muziejaus ir partnerių rengiamą pokalbių-diskusijų ciklą „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“, kviečiame kartu su teisės istorijos tyrinėtojais leistis į šių teisės paminklų pažinimo kelionę ir jos metu susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisine mintimi, teisėkūros procesu, teismo veikimo praktika, išgirsti apie naujausius Lietuvos teisės paminklų tyrimus ir mokslininkų atradimus bei patirti, kad senosios Lietuvos valstybės sukurta brandi teisės sistema buvo jos visuomenės modernėjimo ir europėjimo liudijimas.

Plačiau

Publikuota: 2011-05-10 Atnaujinta: 2011-07-18 16:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika