Pristatytas naujasis Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimas

Nuotraukų galerija 1

KRISTIJONO DONELAIČIO „METAI“ – VISUOMENEI IR MOKYKLOMS

Vytautas Rimša,
Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys

Šių metų vasario 11-osios popietę į Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų audiencijų menę gausiai rinkosi kviestiniai svečiai: Lietuvos istorijos, knygos, spaudos, literatūros, kalbos ir kultūrinio paveldo mylėtojai bei puoselėtojai. Be vilniečių, į renginį atvyko delegacijų iš Kauno, Pakruojo, Elektrėnų ir Šakių rajonų bei kitų šalies vietovių. Tad renginiui dar net neprasidėjus, Valdovų rūmų muziejaus renesansinė audiencijų salė jau buvo pilnutėlė svečių. Daug kam iš susirinkusiųjų jau vien tai paglostė širdį, nes buvo matyti, kad šalyje, nepaisant Vyriausybės vykdomos prastos kultūros politikos, vis dar yra žmonių, kuriems skaitymas, knyga ir kultūra tebėra nepajudinamos, pamatinės vertybės.

Šįkart Valdovų rūmų muziejuje buvo pristatytas žymaus Kauno kultūrininko, bibliofilo, neseniai palankiai šalyje sutiktos istorinės knygos „Diagnozė: bibliofilija“ autoriaus, nuoseklaus šalies bibliotekų ir muziejų mecenato Vidmanto Staniulio išleistas Kristijono Donelaičio „Metų“ (1818) faksimilinis leidinys*. Šioje knygoje skaitytojas ras lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis išspausdintą faksimiliniam leidiniui skirtą akademiko Antano Buračo pratarmę, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos pirmajam knygos leidimui parašytą įvadinį straipsnį, pagaliau poemos „Metai“ lietuviškus ir vokiškus tekstus bei L. Rėzos numeruotas pastabas. Ši faksimilinė knyga visiškai išlaikė pirmojo savo leidimo autentiškumą. O tai labai svarbu ir pagirtina.

Prasidėjus šventiniam vakarui renginio vedėja dr. Jolanta Karpavičienė nurodė, kad buvo keletas svarbių priežasčių šiai knygai pasirodyti. Visų pirma, 2014 m. Lietuva rengiasi švęsti liuteronų pastoriaus, lietuvių grožinės literatūros pradininko, lietuvių tautinio identiteto puoselėtojo Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų. Šis leidinys turėjo būti viena iš priemonių sukakčiai paminėti. Tačiau V. Staniulis, visus aplenkęs, knygą išleido rašytojo 230-ųjų mirties metinių proga.

Kita vertus, sakydamas kalbą akademikas A. Buračas priminė, kad faksimilinį leidimą bibliofilas V. Staniulis sumanė dar 1994 m., atkūrus XXVII knygos mėgėjų draugiją, nes „Metų“ originalas Lietuvoje esąs labai retas. Mokslininkų žiniomis, pasaulyje yra užregistruota vos trylika išlikusių egzempliorių (vėliau pasirodė dar 3), iš kurių tik šeši saugomi Lietuvoje. „Metų“ reikšmė lietuvių ir visos Europos literatūrai yra labai didelė, taip pat poema svarbi tuo, kad joje skatinamos didžiosios vertybės – aukšta moralė, šeima ir tėvynės meilė.

Kartu šiuo leidiniu norėta prisiminti ir žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, lituanisto, teologo, tautosakininko, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vieno iš pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio sudarytojų Liudviko Rėzos 170 metų mirties sukaktį. Renginyje apie plačią šio mokslininko veiklą ir nuopelnus, gelbstint nuo pražūties „Metus“, išsamiai pasakojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė. L. Rėza pirmasis išleido K. Donelaičio „Metus“ – atskiras poemos dalis surinko į visumą, jas išvertė į vokiečių kalbą, leidiniui parašė įvadinį straipsnį (ir išvertė į vokiečių k.) bei suteikė pavadinimą.

Šventinio vakaro metu profesorius Libertas Klimka pasidžiaugė tuo, kad XVII a. antroje pusėje K. Donelaičio parašytos poemos faksimilinis leidinys dabar galės net ir atokesnių Lietuvos mokyklų jaunimui parodyti to meto būrų gyvenimą, kartu ir šios knygos originalą, taip pat padės atskleisti lietuviškos poezijos ištakas, lietuviško raidyno raidos kelią, augančioms kartoms bus autentiškas mūsų raštijos liudytojas. Ši knyga, pasak jo, skatins jaunuolių meilę lietuvių raštui, kalbai, gimtajam kraštui.

Daug sveikinimo žodžių ir gražių palinkėjimų leidinio iniciatoriui ir sudarytojui Vidmantui Staniuliui tą vakarą pasakė Lietuvos Respublikos kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų darbuotojai Romanas Senapėdis, Dainius Numgaudis, Nida Poderienė ir kiti svečiai. Į renginį atvyko jo gimtosios Zanavykijos atstovų, Sintautų mokyklos delegacija su buvusia Vidmanto lietuvių kalbos mokytoja Marija Puodžiukaitiene. Jos nuomone, „Metai“ padarė didelę įtaką daugeliui to meto lietuvių autorių, taip pat ir kai kuriems Europos tautinės savimonės žadintojams. Tai lietuvių literatūros tradicijoms pagrindą sukūręs leidinys, iš kurio visą XIX a. buvo mokomasi gražios lietuviškos kalbos“.

Lietuvos XXVII knygos mylėtojų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė priminė, kad Vidmantas Staniulis yra nusipelnęs bibliofilas, o jo knygynas Kaune jau nuo 1993 m. leidžia grožinę, kraštotyrinę bei bibliofilinę literatūrą, žinomas ir už Lietuvos ribų. Esė ir straipsnių knygų Vidmantas išleido ir savo 60-mečio proga. Jo naujai parengtas ir išleistas K. Donelaičio poemos„Metai“ faksimilinis leidinys puikiai įsilies į Lietuvos kultūros istoriją.

Vakaro pranešėjai geranoriškai Vidmantui Stanuliui linkėjo naujų darbų, ištvermės ir sveikatos.

Renginio programą paįvairino meno meistrai. Aktorius Tomas Vaisieta, kaip visada meniškai, perskaitė keletą K. Donelaičio „Metų“ ištraukų, o vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius atliko XVIII a. Johano Liudviko Krebso (Johann Ludwig Krebs) choralus.

Baigiamąjį žodį renginio dalyviams tarė vakaro „kaltininkas“ Vidmantas Staniulis. Jis papasakojo apie savo ir žmonos Danutės sumanymą pakartoti knygos leidimą, kartu ir apie savo tvirtą apsisprendimą šiais sunkiais ekonominių nepriteklių laikais per tūkstantį K. Donelaičio „Metų“ faksimilinio leidinio egzempliorių dovanoti Lietuvos mokykloms, o po vieną knygą skirti ir visoms lietuviškoms mokykloms, veikiančioms užsienio šalyse. Jis norėtų, kad ši knyga moksleivių rankose būtų gyvas ir ilgalaikis susitikimas su mūsų istorija, su Mažąja Lietuva, su Kristijonu Donelaičiu. Renginio metu su Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos kancleriu Dainiumi Numgaudžiu buvo iškilmingai pasirašytas simbolinis Dovanojimo aktas.

Apsilankę interneto tinklalapiuose pamatysime, kad jie mirgėte mirga padėkomis Danutei ir Vidmantui Staniuliams iš įvairių Lietuvos vietų. Dovanas jau pasiėmę beveik visi Suvalkijos krašto, Mažosios Lietuvos, dalis Aukštaitijos ir Žemaitijos Švietimo skyrių. Švietimo ministerijos specialistai mano, kad yra per mažai mokyklų bibliotekoms turėti po vieną šio leidinio egzempliorių. Jie ieškos galimybių mokykloms nupirkti daugiau K. Donelaičio poemos pirmojo faksimilinio leidimo egzempliorių. Tai labai sveikintinas sumanymas. Tikėkime, kad žodžiai virs darbais.

Nebuvo pamiršti ir bibliofilai. Išspausdinta šimtas numeruotų knygos egzempliorių, įrištų oda ir pasirašytų leidėjo. Knygą įsigijo ir nemažai renginio dalyvių, kurie ją ne tik vartė, bet ir glostė kaip kūdikį. Dalis lėšų už parduotas knygas bus skirta Valdovų rūmų atkūrimui. Tokia kilni knygos sudarytojo bei jos leidėjų – Danutės ir Vidmanto Staniulių – valia.

Susiję įrašai

Nuotraukų galerija

Daugiau straipsnių

III maršruto „Ginkluotė, kasdienybė, muzika“ lankymo pakeitimai

20241008

Spalio 17–25 dienomis Valdovų rūmų muziejuje keisis III maršruto „Ginkluotė, kasdienybė, muzika“ lankymas dėl parodos įrengimo darbų!
 
Informuojame, kad nuo šių metų spalio 17 d. iki spalio 25 d. Ginkluotės ekspoziciją kviečiame lankyti nemokamai, įsigijus bilietą į bet kurį kitą maršrutą.
 
Kasdienybės ir Muzikos ekspozicijos bus uždarytos.

Plačiau

Muzika, šokiai ir kiti kerai – šeštadienį Valdovų rūmų muziejuje!

20241007

„Grieždama smuiku visada šiek tiek šoku“, – sako barokinio smuiko atlikėja ir istorinių šokių šokėja Mojca Gal. Spalio 12 d. ji viešės Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykstančiame tarptautiniame edukaciniame Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalyje. Iš Slovėnijos kilusi išskirtinė menininkė kartu su scenos kolegomis Thysu Grobelniku (klavesinas) ir Beatriče Baltrušaityte (pasakotoja) surengs interaktyvų koncertą šeimoms su vaikais „Užburtas miškas“. Jame bus istorinės muzikos, Baroko šokių ir gamtos kerų.

Plačiau

Muziejaus rinkinius papildė XVII a. Lietuvoje sukurtas liturginis indas

20241003

Valdovų rūmų muziejaus specialistai, gavę pasiūlymą įsigyti vertingą, 400 metų senumo juvelyrinį kūrinį, aiškinosi ilgą šio daikto istoriją. Mėginta sužinoti, koks buvo XVII a. Lietuvoje sukurtos komuninės kelias, bet kai kurie dalykai taip ir liko paslaptyje. Tačiau ištyrus šio liturginio indo istoriją atsiskleidė Lietuvos auksakalių meistrystė, prisiminta Lietuvos didikų giminių – Masalskių ir Jasinskių – veikla.

Plačiau

Publikuota: 2011-02-12 Atnaujinta: 2011-07-26 17:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika