Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas

Nuotraukų galerija 1

2011 m. sausio 19 d. Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų salėje įvyko dr. Kazio Napaleono Kitkausko – vieno žymiausių bei kompetentingiausių lietuvių architektų restauratorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato – jubiliejui skirtas kultūros vakaras „Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas“, kurį surengė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ ir restauratoriais senjorais.

Renginio metu buvo pristatyta dr. K. N. Kitkausko bibliografija (1968–2011), atspindinti jo itin reikšmingą įnašą į Lietuvos istorijos ir architektūros tyrinėjimus, svarbių paveldo objektų išsaugojimą, taip pat atskleidžianti aktyvią ir įvairiopą kultūrinę veiklą, visuomenei pristatant Lietuvos materialiosios kultūros paveldo tyrimų žinias. Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios mokslinės veiklos dr. K. N. Kitkauskas paskelbė daugiau nei 300 mokslinių bei informacinių publikacijų. Jo Lietuvos architektūros raidai, paveldui ir tyrimams skirtos studijos yra klasikiniai Lietuvos architektūros istorijos kūriniai, reprezentuojantys mūsų šalies mokslo lygį ir užsienyje. Išskirtinė autoriaus veikla pagerbta aukščiausiu Lietuvos valstybės įvertinimu: už fundamentalią studiją „Vilniaus pilys: statyba ir architektūra” K. N. Kitkauskui 1990 m. paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Jubiliatas dirbo architekto restauratoriaus darbą Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960−1969), Paminklų restauravimo institute (1969−1992), Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ (nuo 1993). Profesinę ir mokslinę veiklą dr. K. N. Kitkauskas visų pirma susiejo su Vilniaus Arkikatedros bazilikos ir kitų kultūros paveldo objektų Vilniaus Žemutinėje pilyje tyrimais. Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus Arkikatedros bazilikos tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus, kartu su kolegomis kultūrininkais surado bei padėjo išsaugoti jos lobyną – vieną iš vertingiausių Lietuvos meno kolekcijų. Taip pat dr. K. N. Kitkauskas dalyvavo rengiant Valdovų rūmų atkūrimo projektą ir nuo 1987 m. vadovavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje išlikusio autento architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius. Dr. K. N. Kitkauskas ir jo vadovaujama architektų grupė kartu su kitais Valdovų rūmų teritoriją ir šios rezidencijos istoriją tyrinėjusiais specialistais sukaupė neįkainojamą nacionalinės reikšmės radinių kolekciją ir kompleksinę informaciją, kuri ateityje leis perrašyti ar gerokai pakoreguoti Lietuvos kultūros, architektūros, dailės raidos sampratas, chronologiją.

Dr. K. N. Kitkauskas yra ir daugelio kitų nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektų tyrimo, restauravimo, regeneravimo ar atkūrimo autorius. Jis dalyvavo restauruojant Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo rūmus, prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos statybos Šv. Jonų gatvėje, projektavo Biržų pilies tilto, Bijotų malūno atstatymą, vadovavo Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus sritis, Rusija) tvarkymo darbams.

Humanitarinių mokslų daktaras K. N. Kitkauskas yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo ir ketvirtojo laipsnių ordino kavalierius, Tautos fondo Lietuvos atstovybės pirmininkas, Lietuvos restauratorių sąjungos, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (nuo 2006), Lietuvos kultūros fondo prezidiumo ir kitų paveldosaugos bei kultūros organizacijų narys. 2001 m. už išskirtinius nuopelnus Lietuvos sostinės kultūros ir istorijos paveldo puoselėjimui jis apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu. Šiais metais K. N. Kitkauskui sukako 80 metų, tad su garbinga sukaktimi kultūros vakare jį sveikino kolegos architektai, restauratoriai, paveldosaugininkai, muziejininkai ir bendraminčiai, prisimindami jo išskirtinį indėlį į Lietuvos architektūros paveldo tyrinėjimus bei kultūros puoselėjimą.

Kultūros vakare rodytas habil. dr. V. Urbanavičiaus sukurtas filmas „Sugrįžimas“ apie Tolminkiemio bažnyčios atkūrimo projektą, kurio įgyvendintoju buvo dr. K. N. Kitkauskas. Šio projekto metu buvo identifikuoti iškiliųjų lietuvių literatūros ir kalbos puoselėtojų Kristijono Donelaičio bei Pilypo Ruigio palaikai.

Dalyvavo ir mintimis apie Vilniaus pilių praeitį bei ateitį pasidalino:

dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas
architektas restauratorius Romanas Jaloveckas
architektas restauratorius Evaldas Purlys
architektė restauratorė Alina Samukienė
archeologas habil. dr. Vytautas Urbanavičius
muziejininkas, menotyrininkas Romualdas Budrys
paveldosaugininkas prof. dr. Jonas Glemža
geologas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis
istorikas dr. Vydas Dolinskas
Poetines kompozicijas skaitė aktorius Tomas Vaisieta
muzikavo Ieva Baublytė

Susiję įrašai

Nuotraukų galerija

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2011-01-20 Atnaujinta: 2012-01-11 08:40
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika