Publikuota 20260701
Renginio data: 2026 m.Liepos0706 d.18:00 - 2026 m.Gruodžio1206 d.16:00 Visi renginiai
Valdovų rūmai
Paroda lankoma nuo liepos 7 d.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) ir Barboros Radvilaitės (1522/1523–1551) meilės istorija yra vienas romantiškiausių istorinių pasakojimų, įkvėpęs daugelį grožinės literatūros, muzikos kūrinių, paveikslų, filmų. Žygimantas Augustas Vilniaus Žemutinėje pilyje statė savo ir pirmųjų dviejų žmonų atilsiui skirtą mauzoliejų – Šv. Onos ir Barboros bažnyčią, kuri nebuvo užbaigta. Barbora Radvilaitė, kaip ir pirmoji valdovo sutuoktinė Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545), liko palaidota Vilniaus katedroje.
Valdovų rūmų muziejuje pristatoma tarptautinė paroda „Žygimanto Augusto meilės simbolis. Elžbietos ir Barboros portretų diptikas“, kurioje galima susipažinti su asmenine Žygimanto Augusto relikvija – nešiojamu altorėliu su abiejų sutuoktinių portretais.
Diptiko vidinėje dalyje vaizduojami aliejiniais dažais ant vario plokštės nutapyti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dviejų pirmųjų sutuoktinių portretai. Kairiajame sparne pavaizduota šiek tiek į kairę pasisukusi Habsburgų dinastijos atstovė Elžbieta Habsburgaitė, o dešiniajame, analogiškai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės atstovė Barbora Radvilaitė.
Abi valdovės lygiame, žaliai nuspalvintame fone nutapytos iki pusės, sudėtomis rankomis. Elžbieta vilki juodą aksominę suknelę stačia apykakle, siuvinėta aukso siūlais ir puošta augalinių motyvų ornamentu. Barboros Radvilaitės suknelė dekoruota perlais ir brangakmeniais siuvinėtu apvadu, ant kaklo kabo ilga auksinė grandinėlė su Žygimanto Augusto portretu, o pirštus puošia daugybė žiedų.
[-]
Portretai įkomponuoti į greičiausiai to paties laikotarpio knyginį įrišimą, aptrauktą raudonu aksomu, su auksiniais ir raudonais kutais kampuose. Kampus puošia ornamentuoti auksiniai apkalai, šonuose įtaisytos dvi sagtelės. Įrišimo abiejų pusių centre yra du ovalūs medalionai, įrėminti apkaustų ornamentu su kabošonais ir laurų lapų vainikais. Įrišimo priekinėje pusėje esančiame medalione pavaizduotas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto profilinis portretas, datuojamas 1568 m., taip pat matomas užrašas AUG: D: G: REX: PO: MAG: D: L: (Augustus Dei Gratia Rex Poloniae Magnus Dux Lithuaniae). Įrišimo nugarinėje pusėje yra Žygimanto Augusto inicialai SA (Sigismundus Augustus) ir raidės RP (Rex Poloniae).
Elžbietos Habsburgaitės atvaizdas greičiausiai sukurtas pagal šiandien neišlikusį pirmavaizdį, siejamą su Jakobu Zaizenegeriu ( Jacob Seisenegger, 1505–1567) – vienu iškiliausių XVI a. pirmosios pusės portretistų Vienos imperatoriškajame dvare. Jo tapytas portretas galėjo būti pavyzdys valdovės viso ūgio atvaizdui, sukurtam monogramisto PF ir datuojamam po 1542 metų. Šio paveikslo kopija eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Renesansinėje audiencijų menėje.
Barboros Radvilaitės pirmavaizdis lieka nežinomas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės atstovės atvaizdas diptike skiriasi nuo esančio Jogailaičių šeimos serijoje iš kunigaikščių Čartoriskių kolekcijos. Miniatiūroje jos apranga panašesnė į Elžbietos Habsburgaitės diptike vilkimą suknelę, kitaip sudėtos rankos, kitokie veido bruožai.
Dvigubas portretas, pateiktas diptiko forma, XVI a. nebuvo retas reiškinys – muziejų ir privačiose kolekcijose išliko nemažai kūrinių, kuriuose vaizduojami vienas į kitą atsisukę asmenys, dažniausiai sutuoktiniai arba šeimos nariai. Tokie atvaizdai paprastai būdavo didesnio formato, puošniuose mediniuose rėmuose, tačiau kartais, kaip ir šis eksponuojamas diptikas, galėjo būti įkomponuojami į knyginio tipo įrišimus.
Diptikas buvo sukurtas Vilniuje arba Krokuvoje, greičiausiai kaip Žygimanto Augusto privati fundacija, matyt, jau po antrosios valdovo žmonos Barboros mirties 1551 metais.
Labiausiai tikėtina, kad šis diptikas buvo Vavelio karališkosios pilies lobyne. Prieš 1815 m. jis atsidūrė kunigaikštienės Izabelės Čartoriskos Pulavų kolekcijoje, o nuo 1815-ųjų minimas vadinamosios Karališkosios skrynutės turinio aprašuose. Šioje skrynutėje, laikytoje garbingoje vietoje Sibilės šventovėje Pulavuose, buvo saugomos įvairios vertingos Lenkijos ir Lietuvos valdovų ir valdovių relikvijos. Iki 1827 m. sudarytame Pulavų kolekcijos inventoriuje randama pastaba, nors ir nepagrįsta šaltiniais, kad Žygimantas Augustas diptiką visuomet nešiodavosi su savimi. Ši legenda atsispindi Jano Mateikos (Jan Matejko) paveiksle „Žygimanto Augusto mirtis Knišine“, kuriame menininkas pavaizdavo mirštantį valdovą su atvertu diptiku prie galvūgalio. Iki Antrojo pasaulinio karo kūrinys buvo saugomas Karališkojoje skrynutėje.
Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Krokuvos nacionalinis muziejus
Parodos eksponato savininkas
Krokuvos nacionalinis muziejus
Parodos kuratoriai
Prof. habil. dr. Andrzej Szczerski, dr. Vydas Dolinskas
Parodos mokslinė konsultantė
Dr. Elżbieta Musialik
Parodos koordinatoriai
Dr. Živilė Mikailienė, Andrius Kerulis, Piotr Nowak, Ignas Račickas
Parodos vaizdai
Krokuvos nacionalinio muziejaus fotoarchyvas
(Archiwum Fotograficzne Muzeum Narodowego w Krakowie)
Parodos restauracinės priežiūros koordinatoriai
Katarzyna Novljaković, Mantvidas Mieliauskas
Parodos leidybos koordinatoriai
Dr. Živilė Mikailienė, Ignas Račickas
Parodos redaktorė
Monika Grigūnienė
Vertimas į anglų kalbą
Albina Strunga
Vertimas į lenkų kalbą
Karolina Malinowska, Andrius Kerulis
Vertimas į lietuvių kalbą
Karolina Malinowska
Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatorės
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Paulina Blažytė
Parodos edukacinės programos kūrėja
Dr. Nelija Kostinienė
Parodos rinkodaros ir komunikacijos koordinatoriai
Mindaugas Egidijus Puidokas, Monika Petrulienė, Ignė Kielaitė
Parodos dizainas ir techninis įrengimas
Saulius Marteckas, Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis
