XVII a.
Aukštis 26,8 cm, kampinių plokščių plotis 11,7 cm ir 11,5–12,3 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 47/82.
Analogiškas stačiakampis koklis: Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 47/19.
Restauravo Alvyra Mizgirienė, rest. prot. Nr. 30/110 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Šis stačiakampis kampinis koklis aptiktas 1995 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarų korpuso L rūsio archeologinius tyrimus. Tokios formos kokliai, sudaryti iš dviejų tarpusavyje stačiu kampu sujungtų plokščių, būdavo naudojami mūrijant krosnių kampus.
Koklio plokštės dekoruotos Sapiegų giminės herbu Lapė – strėle su dviem kryžiais. Renesansinės formos skydą laiko du skydininkai-liūtai. Ant skydo uždėtas grotelinis šalmas su karūnėle ir trimis stručio plunksnomis. Liūtus gaubia stilizuota šalmo skraistė – dekoratyvūs akanto lapai. Plokščių kampuose ir kraštuose išdėstytos raidės yra didiko vardo, pavardės ir einamų pareigų valstybėje inicialai: L[eo] S[apieha] C[anclerz] W[ielkiego] X[ięstwa] L[itewskiego] (Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris). Plokštės apačioje atspaustas įrašas lotynų kalba ANNO D[OMI]NI (mūsų Viešpaties gimimo metai) ir 1616 metų data (atspausta klaidingai – 1.60.16.). Koklis padengtas penkių spalvų glazūromis.
Leonas Sapiega (1557–1633) yra vienas iškiliausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. 1589 m. jis valdovo buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu, 1623 m. Vilniaus vaivada, 1625 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu. Kaip aukščiausias valstybės pareigūnas, be abejonės, jis turėjo valdovo Žygimanto Vazos (1587–1632) jam skirtas tarnybines patalpas valdovų rezidencijos komplekse Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Šių patalpų vieta dar nenustatyta. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Leonas Sapiega prisidėjo prie rūmų remonto po 1610 m. juos nusiaubusio gaisro. Šio remonto metu (antrajame dešimtmetyje), matyt, buvo atnaujinamos ir kanclerio patalpos. 1616 m. arba metais vėliau jose buvo sumūryta nauja reprezentatyvi krosnis su kanclerio herbu bei inicialais puoštais polichrominiais kokliais.
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta keli šimtai koklių fragmentų su Leono Sapiegos herbu. Jie skiriasi herbo skydo ir figūros glazūrų spalvomis: vienuose kokliuose skydas yra geltonas, o figūra balta, kituose – skydas žalsvas, o figūra geltona. Žinome, kad Sapiegų giminė herbą Lapė turėjo jau XVI a., jo skydo laukas – raudonos spalvos, o figūra – sidabrinė. Vis dėlto skirtingos herbo ir jo atvaizdo koklyje spalvos neturėtų stebinti. Kokliams dengti buvo naudojamos žinomos, prieinamos glazūros. Raudonos glazūros „recepto“ dauguma Lietuvoje koklius gaminusių puodžių nežinojo ir jos nenaudojo.
Koklis šiuo metu eksponuojamas Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) veikiančioje tarptautinėje parodoje „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ (ją galite aplankyti iki 2012 m. gegužės 20 d.). Išleistas ir to paties pavadinimo šios parodos katalogas (sudarytojai dr. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2012).
Medžiagą parengė Arūnas Kalėjus
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Lazutka S. Leonas Sapiega (gyvenimas, valstybinė veikla, politinės ir filosofinės pažiūros), Vilnius, 1998.
Rimša E. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004, p. 123, 125.
Tautavičius A. „Vilniaus pilies kokliai (XVI–XVII a.)“, in: Acta historica Lituanica, t. 4, Vilnius, 1969, p. 21, 22.
Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), t. 4, Vilnius, 1999, p. 53–83.
http://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Plik:POL_COA_Lis.svg&filetimestamp=20090803114200
