Vaikiškas pentinas

Vaikiškas pentinas, XIV a. pab. – XV a. pr.
Aktualu iki 2014-07-13

XIV a. pab. – XV a. pr.
Ilgis 5,6 cm, plotis 4,5 cm
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija, II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, 2006, radinio inv. Nr. M-1047.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 269/4438 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorijoje rasta daugybė žaislų ir avalynės liekanų. Tai liudija, kad visais istoriniais laikais šioje urbanistinėje erdvėje gyveno daug vaikų, o jų veikla neabejotinai buvo aktyvi. Keli archeologiniai radiniai suteikia pagrindo kalbėti apie didikų, o galbūt net valdovo vaikus. Vienas jų – vaikiškas pentinas.

2004 m. miniatiūrinis pentinas buvo rastas į šiaurę nuo Valdovų rūmų, II oficinos (dvariškių rūmų) vietoje, XIV a. pab. – XV a. pr. datuojamame sluoksnyje. Tai metalinis dirbinėlis su balto metalo (alavo?) danga. Pentino lankelis ornamentuotas įkartėlėmis, sudarančiomis trikampėlių ornamentą. Lankelio galuose yra praplatėjimai su dviem skylėmis pririšimui, o lankelio centre esanti kilputė taip pat skirta pririšti, už jos pritvirtinta žvaigždutė su aštuoniais spygliais (jos skersmuo 2,3 cm).

Puošnaus ir elegantiško pentino vidinio lankelio plotis vos 3,5 cm. Palyginus pentiną su archeologinių batų parametrais (matuoti sveiki auliniai batai virš čiurnos), nustatyta, kad jis galėjo priklausyti vos 1,5–3 metų vaikui. Tačiau kam tokiam mažam vaikui pentinas? Juk pentinai – raitelio atributas – skirti žirgui valdyti ekstremaliomis situacijomis. Tiesa, reikia pridurti, kad Viduramžių Europoje tai buvo ir riterystės simbolis, savo svarba dažnai prilyginamas kalavijui. Pentinai reprezentuodavo riterystę bei aukštą socialinį statusą, o kartu bylojo ir apie patirtį, mat nepatyręs jojikas pentinais gali žirgui pridaryti daug žalos.

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas vaikiškas pentinas, matyt, turėtų rodyti aukštą socialinį statusą arba / ir šeimos turtingumą. Įdomu tai, kad mažųjų aristokratų norą turėti raitelio aprangą bei apavą iliustruoja įdomi istorinė žinutė apie tai, kad kunigaikščio Kristupo Radvilos Jaunojo sūnus Jonušas žirgą gavo būdamas penkerių metų. Matyt, kaip tik su aukštuomenės vaikais galima sieti ir archeologų randamus elegantiškus aulinukus, ir tokius unikalius radinius kaip vaikiški pentinai.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Hilczerówna Z. Ostrogi polskie z X–XIII wieku, Poznań, 1956.
Matušakaitė M. Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2010.
Ragauskienė R. „Vaikų auklėjimas XVI–XVII amžiuje“, http://www.ldkistorija.lt/#vaiku-auklejimas-xvixvii-amziuje_fact_234 [žiūrėta 2014-01-28], 2013.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija, II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, t. 3, 2006. Radinių sąrašas, VRATA, Nr. 51/3.
Кирпичников А. Л. Снаряжение всадника и верхового коня по археологическому материалу IX–XIII вв., Ленинград, 1973.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-07-07 Atnaujinta: 2014-07-06 10:50
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika