XIV a. pab. – XV a. pr.
Ilgis 5,6 cm, plotis 4,5 cm
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija, II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, 2006, radinio inv. Nr. M-1047.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 269/4438 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorijoje rasta daugybė žaislų ir avalynės liekanų. Tai liudija, kad visais istoriniais laikais šioje urbanistinėje erdvėje gyveno daug vaikų, o jų veikla neabejotinai buvo aktyvi. Keli archeologiniai radiniai suteikia pagrindo kalbėti apie didikų, o galbūt net valdovo vaikus. Vienas jų – vaikiškas pentinas.
2004 m. miniatiūrinis pentinas buvo rastas į šiaurę nuo Valdovų rūmų, II oficinos (dvariškių rūmų) vietoje, XIV a. pab. – XV a. pr. datuojamame sluoksnyje. Tai metalinis dirbinėlis su balto metalo (alavo?) danga. Pentino lankelis ornamentuotas įkartėlėmis, sudarančiomis trikampėlių ornamentą. Lankelio galuose yra praplatėjimai su dviem skylėmis pririšimui, o lankelio centre esanti kilputė taip pat skirta pririšti, už jos pritvirtinta žvaigždutė su aštuoniais spygliais (jos skersmuo 2,3 cm).
Puošnaus ir elegantiško pentino vidinio lankelio plotis vos 3,5 cm. Palyginus pentiną su archeologinių batų parametrais (matuoti sveiki auliniai batai virš čiurnos), nustatyta, kad jis galėjo priklausyti vos 1,5–3 metų vaikui. Tačiau kam tokiam mažam vaikui pentinas? Juk pentinai – raitelio atributas – skirti žirgui valdyti ekstremaliomis situacijomis. Tiesa, reikia pridurti, kad Viduramžių Europoje tai buvo ir riterystės simbolis, savo svarba dažnai prilyginamas kalavijui. Pentinai reprezentuodavo riterystę bei aukštą socialinį statusą, o kartu bylojo ir apie patirtį, mat nepatyręs jojikas pentinais gali žirgui pridaryti daug žalos.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas vaikiškas pentinas, matyt, turėtų rodyti aukštą socialinį statusą arba / ir šeimos turtingumą. Įdomu tai, kad mažųjų aristokratų norą turėti raitelio aprangą bei apavą iliustruoja įdomi istorinė žinutė apie tai, kad kunigaikščio Kristupo Radvilos Jaunojo sūnus Jonušas žirgą gavo būdamas penkerių metų. Matyt, kaip tik su aukštuomenės vaikais galima sieti ir archeologų randamus elegantiškus aulinukus, ir tokius unikalius radinius kaip vaikiški pentinai.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Hilczerówna Z. Ostrogi polskie z X–XIII wieku, Poznań, 1956.
Matušakaitė M. Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2010.
Ragauskienė R. „Vaikų auklėjimas XVI–XVII amžiuje“, http://www.ldkistorija.lt/#vaiku-auklejimas-xvixvii-amziuje_fact_234 [žiūrėta 2014-01-28], 2013.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija, II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, t. 3, 2006. Radinių sąrašas, VRATA, Nr. 51/3.
Кирпичников А. Л. Снаряжение всадника и верхового коня по археологическому материалу IX–XIII вв., Ленинград, 1973.
