Per Europos archeologijos dienas išaiškės, kas slepiasi po žeme ir kaip suprasti kai kuriuos daiktus Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje

Per Europos archeologijos dienas išaiškės, kas slepiasi po žeme ir kaip suprasti kai kuriuos daiktus Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje

Valdovų rūmų muziejaus archeologai kviečia į Europos archeologijos dienas. Birželio 14 ir 15 dienomis vyks specialios ekskursijos, atskleisiančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje stovėjusios svarbiausios pilies istoriją ir jos paslaptis.
 
„Įprastai žmogus su archeologija susiduria vieną kartą gyvenime – mokykloje, per pamokas apie ankstyviausią Lietuvos istoriją. Artėjančiomis Europos archeologijos dienomis norime atgaivinti mokyklos prisiminimus ir suaugusiesiems. Su metais žmonės pradeda ieškoti šeimos, šalies istorijos ir kartais tos istorijos ieško labai giliai, „prisikasa“ iki archeologijos“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus archeologas Egidijus Ožalas.
 
Ekskursijose apie Vilniaus Žemutinės pilies istoriją nuo XIII iki XVII a. archeologai lankytojus skraidins „laiko mašina“. Pasivaikščiojime prabils ne tik eksponatai (iš pusės milijono radinių, aptiktų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama beveik du tūkstančiai), – bene didžiausia muziejaus vertybė – atkasti buvusios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos mūrai. Kaip pasakoja archeologas, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška, lankytojai pažins dvi epochas, išvys, ką galima pamatyti ne tik muziejuje, nes archeologai kvies pasivaikščioti ir po Žemutinės pilies teritoriją, parodys ženklus, kurių dažnai žmonės nė nepastebi.
 
„Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Katedros aikštėje esančią vietą, kurioje kasmet statoma Kalėdų prakartėlė. Iš tikrųjų tai yra vieno iš buvusių gynybinių bokštų vieta. Arba pilies vartai – jie pažymėti dideliais raudono granito blokais, bet iš tikrųjų ten galima kalbėti apie dviejų epochų pilies vartus: apie XV a. ir apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto XVI a. antros pusės pilies vartus. Dar vieni vartai, vadinti Vakariniais, stovėjo prieš Katedrą. Jie buvo pasukti į Tilto gatvę, mūrinį tiltą per tuomet čia tekėjusią Vilnios upę. Už jos stovėjo valdovo dvaro arklidės, šunidės ir kiti ūkiniai pastatai“, – vardija G. Striška.
 
Abu archeologai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje tyrimus atlieka jau trisdešimt metų, todėl Europos archeologijos dienų proga yra pasiruošę atsakyti į visus lankytojų klausimus, išduoti giliai saugotas ir šiandien mokslininkų atrastas paslaptis. „Galime papasakoti ir ką radome, ir kas turėtų slėptis kitose vietose, kur dar nevyko archeologinių kasinėjimų. Žinome net ir tai, ką ir kur galime rasti“, – juokiasi archeologai.
 
Ekskursijas „Matoma ir nematoma XIII a. pab. – XV a. Vilniaus pilis“ birželio 14 d. 16.00 val. ir „Matoma ir nematoma XVI–XVII a. Vilniaus pilis“ birželio 15 d. 12.00 val. ves abu archeologai – E. Ožalas ir G. Striška.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šiaurės Europos kariuomenių vadų susitikimas Valdovų rūmuose

Šiaurės Europos kariuomenių vadų susitikimas Valdovų rūmuose

20260513

Gegužės 11–12 dienomis Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko Šiaurės Europos kariuomenių vadų konferencija „Northern CHODs Conference“, subūrusi regiono ir sąjungininkų karinius lyderius diskusijoms apie Europos saugumą, NATO rytinio flango gynybą ir prisitaikymą prie šiuolaikinio karo realijų.

Plačiau

Kaip kvepėjo ir skambėjo valdovų puotos? Vilniuje atsakymų ieškos Europos mokslininkai

Kaip kvepėjo ir skambėjo valdovų puotos? Vilniuje atsakymų ieškos Europos mokslininkai

20260513

Maisto kultūra rūmuose – tai ir prabangos ritualai, ir neabejotinai tikra puota jos dalyvių juslėms, tačiau kiek šiandien apie tai žinome? Kuriuose istoriniuose šaltiniuose yra išlikę duomenų, galimų panaudoti tiriant ir stengiantis atkurti šiuos pojūčius – kvapą, skonį, garsą, aplinką, lytėjimą? Šie viso pasaulio istorinių rezidencijų tipo muziejams aktualūs iššūkiai bus svarstomi Valdovų rūmų muziejuje gegužės 29–30 dienomis. Čia vyks tarptautinio ir tarpdisciplininio projekto SENSES (liet. JUSLĖS) pirmosios dirbtuvės (angl. workshop). 

Plačiau

Vienam žymiausių mokslininkų, ilgamečiam Varšuvos karališkosios pilies vadovui Andžejui Rotermundui – 85. Sveikinimai garbingo jubiliejaus proga!

Vienam žymiausių mokslininkų, ilgamečiam Varšuvos karališkosios pilies vadovui Andžejui Rotermundui – 85. Sveikinimai garbingo jubiliejaus proga!

20260513

Valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo konsultantas, ilgametis Varšuvos karališkosios pilies direktorius prof. habil. dr. Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund) – vienas žymiausių Lenkijos klasicizmo ir romantizmo meno istorijos tyrinėtojų, muziejininkų ir muzeologų, Varšuvos karališkosios pilies atkūrėjų. 85-erių metų sukakties proga Varšuvos karališkoji pilis surengė maestro A. Rotermundui šventę – į muziejų susirinko profesoriaus kolegos, bičiuliai, svarbiausių Lenkijos kultūros institucijų vadovai ir buvę jo studentai.

Plačiau

Nuo Valdovų rūmų iki Palanoko pilies: Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

Nuo Valdovų rūmų iki Palanoko pilies: Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

20260427

Ukrainoje, Palanoko pilyje įsikūrusiame Mukačevo miesto istorijos muziejuje, atidaryta paroda, skirta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmams Vilniuje ir istoriniams Lietuvos bei Ukrainos ryšiams. Stenduose specialiai Ukrainai parengta paroda lankytojams pasakoja apie audringą Lietuvos sostinės rezidencijos istoriją, jos paveldą bei lietuvių ir ukrainiečių ryšius, siekiančius net X amžių.

Plačiau

Publikuota: 2024-06-12 11:42 Atnaujinta: 2024-06-12 11:50
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika