Publikuota 20240614
15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.
„Dar viena intriguojanti knyga, leidžianti nauju žvilgsniu pažvelgti į Lietuvos kasdienybės istoriją. Šio trejus metus vykdyto tyrimo metu jo autoriai monografijoje atskleidžia tai, kokia buvo šunų istorija Lietuvoje – ir tai leidžia ne tik susipažinti, kaip per amžius buvo žiūrima į šiuos geriausius mūsų draugus, bet ir kitonišku kampu žvilgterėti į mūsų visuomenės istoriją. Autoriai šioje knygoje tyrinėjo istorinius duomenis, archeologinių kasinėjimų metu rastus kaulus, įvairius kitus šaltinius (tarkime, kad ir molio dirbiniuose rastus pėdsakus), o knygoje pateikiama informacija papildoma daugybe iliustracijų, grafikų – tai, be jokios abejonės, mokslinė medžiaga, tačiau prieinama ir platesniam skaitytojų ratui. O panašių sisteminių tyrimų pas mus dar nelabai ir būta“, – rašo žinomas knygų recenzentas A. Ožalas.
Pirmąjį knygos leidimą skaitytojai labai greitai išpirko, neseniai išleistas antrasis. Knygų recenzentas A. Ožalas paaiškina monografijos esmę: „Knygoje mokslininkai atskleidžia tai, kokios šunų veislės buvo auginamos Lietuvoje (ir kaip tai skyrėsi įvairiuose regionuose, matomos ir tokios tendencijos, kad, pavyzdžiui, ilgainiui pastebimas šunų dydžių mažėjimas), kuo buvo maitinami šunys, kokiomis ligomis sirgo, kokia buvo jų kaina, kaip buvo panaudojami medžioklėje, kaip kito jų funkcijos, kokiais tikslais buvo auginami (tikslai ne visuomet buvo kilnūs, buvo panaudojami ir nusikalstamai veiklai). Įdomu skaitant sekti ir tai, kaip kito ir pats santykis su šunimis – nors šunys laikyti ir dvaruose, kur jų funkcijos kiek skyrėsi nuo auginamų, tarkime, medžioklei, visgi pabrėžiama, kad tais laikais šunys laikyti daugiausia pragmatiniais sumetimais, o ne dėl besąlygiškos meilės, kaip dažniausiai yra dabar.“
Tirdami kasdienybės istoriją mes visuomet paliečiame ir platesnius aspektus – socialinę, ekonominę visuomenės sąrangą, taip pat mitybą, laisvalaikio leidimo būdą, psichologiją ir pan., ir santykiai su šunimis yra dar vienas toks būdas suprasti mūsų praeitį, vedančią į dabartį. Na, o keturkojų mylėtojams tai tiesiog puikus tyrimas apie tai, kaip Lietuvos visuomenėje prigijo šunys.
