Profesorius Tomas Venclova domėjosi Raimondo Paknio fotografija

„Ukraina nebeturi kur trauktis ar derėtis – tik kovoti iki visiškos pergalės“, – apsilankęs Valdovų rūmų muziejuje teigė profesorius, poetas, publicistas, filosofas Tomas Venclova. Kartu su parodos „Laiko pėdsakai: sienos ir spalvos“ autoriumi Raimondu Pakniu T. Venclova apžiūrėjo fotografijoje įamžintas krikščionių šventovių, daugiausia katalikų bažnyčių ir koplyčių, liekanas Ukrainoje, Baltarusioje, išsaugotus medinių lietuviškų bažnyčių interjerus.
 
Analogine kamera R. Paknio itin tiksliai užfiksuoti pastatai yra išsimėtę didžiulėje teritorijoje, kuri kadaise priklausė vienai valstybei – Abiejų Tautų Respublikai. Šiandieną šios žemės yra padalytos tarp Ukrainos, Baltarusios, Lenkijos ir Lietuvos, bet jose esantis paveldas mena bendras kultūrines šaknis ir istorinius saitus.
 
Polichromijos žymės yra universalus istorinio paveldo požymis, leidžiantis fotografui nepaisyti architektūros funkcinės tipologijos ir pristatyti ištiso regiono (šiuo atveju tai buvusi Abiejų Tautų Respublikos teritorija) bei plataus chronologinio laikotarpio (XVII–XIX a.) meninės kultūros pavyzdžius. T. Venclova teiravosi, ką parodos autorius matė nuvykęs į Ukrainą, jos atokius kaimus, kuriuose nyksta kadais prabangios šventovės.
 
Susitikęs su Valdovų rūmų muziejaus vadovu Vydu Dolinsku svečias aktyviai domėjosi, kaip Ukraina atrodo šiandien, kai joje vyksta karas. Neseniai iš darbo kelionės grįžusio muziejaus vadovo T. Venclova klausė, kokia istorinio paveldo būklė, kaip į karą reaguoja gyventojai, kokie jų kasdienybės poslinkiai, net jei gyvena toliau nuo karščiausių mūšių vietos.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Dienos stovykla – pasaulio lietuvių vaikams

20250710

Valdovų rūmų muziejuje šią savaitę vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės XVIII Seimo vaikų stovykla „Karūnos akademija“. Į penkių dienų stovyklą atvyko 25 vaikai, kuriems edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai parengti taip, kad mažieji dalyviai pažintų tėvų ir senelių šalies istoriją, kuo daugiau bendrautų lietuvių kalba, na ir, be abejo, susidraugautų bei gerai praleistų laiką.
 

Plačiau

Pirmasis lietuviškas „prankas“

20250707

#pažinkmus – Inga Šildiajevaitė, Valdovų rūmų muziejaus archeologė. Pokalbis apie požiūrį į muziejų „iš vidaus“ ir neįprasto sporto žinių panaudojimą darbe. 

Plačiau

Išleistas penktasis „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos“ tomas

20250704

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato penktąjį „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos“ („Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“) tomą, į kurį tilpo kasdienę 2017–2020 m. Valdovų rūmų muziejaus veiklą ir mokslines temas aprėpiantys tekstai, istoriniai faktai ir kt.

Plačiau

Archeologinė kelionė laiku – Vytautas Urbanavičius – nuo mamuto iki prezidentų

20250703

2025 m. liepos 3 d. minėtume ilgamečio Vilniaus pilių tyrinėtojo habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 90-ies metų gimimo sukaktį. 2024 m. Lietuva neteko vieno ryškiausių XX a. antros pusės archeologų, tyrusių platų archeologinių paminklų spektrą, inicijavusio ir atlikusio ne vieną itin reikšmingą Lietuvos istorijos ir archeologijos paminklo tyrimą, savo įžvalgomis ir sumanymais pralenkusio laiką ir asmeniniu pavyzdžiu išauginusio ne vieną jaunųjų specialistų kartą.

Plačiau

Publikuota: 2023-09-06 17:16 Atnaujinta: 2023-09-07 15:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika