Paskutinę savaitę veikiančioje Žygimanto Augusto gobelenų parodoje apsilankęs Prezidentas Valdas Adamkus: Vilniuje jie atrodo geriau nei Vavelyje

Šią savaitę atsisveikiname su viena įspūdingiausių Lietuvos istorijoje parodų – „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Paskutinę parodos dieną, nemokamą sekmadienį, Valdovų rūmų muziejus pratęsė darbo laiką iki 20 val. Tiesa, lankytojai bus įleidžiami iki 19.15 val., kad pakaktų laiko pasigėrėti meistriškai nuaustais didelio formato kūriniais ir mintimis nusikelti į XVI a., kai Valdovų rūmų Vilniuje ar Krokuvos Vavelio pilies menėmis žengė aikčiojantys užsienio pasiuntiniai, valdovo svečiai ar pats paskutinysis Jogailaitis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572).
 
Senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės istorinė relikvija – Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija – pasaulyje vertinama kaip išskirtinis gobelenų rinkinys dėl savo meninės vertės ir audringo likimo. Daugelis gobelenų buvo užsakyti Žygimantui Augustui reziduojant Vilniuje, o kai kurie – greičiausiai skirti jo mylimai moteriai, Barborai Radvilaitei. Kolekciją buvo pagrobusi ir daugiau nei 100 metų niokojo Rusija, XX a. pradžioje jie sugrąžinti Lenkijai. Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo išvežti ir nuo nacių paslėpti net Kanadoje...
 
Įspūdingais gobelenais Vilniuje gėrėjosi ir pasaulio lyderiai: NATO viršūnių susitikimo dalyviai, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos prezidentai ir tūkstančiai Lietuvos gyventojų bei sostinės svečių. Nuo gegužės 3 d. paroda sulaukė per 50 tūkst. lankytojų.
 
Liepos 26 d. į Valdovų rūmų muziejų užsuko ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Jo Ekscelencijos teigimu, Žygimanto Augusto gobelenų parodą akies krašteliu matė per Lenkijos Prezidento garbei skirtą vakarienę ir labai norėjo ateiti dar kartą – ramiai apžiūrėti, pasigėrėti. V. Adamkus prisiminė, kad Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje prieš daug metų jis irgi domėjosi ir apžiūrinėjo šiandien Vilniuje eksponuojamus gobelenus, bet atkreipė dėmesį, kad Lietuvos sostinėje jie atrodo daug įspūdingiau.
 
Pasak Prezidento V. Adamkaus, be Valdovų rūmų šiandien nei Vilniaus, nei Lietuvos nebegalima įsivaizduoti. Ir tokių parodų nebūtų, jeigu neturėtume atkurtų Valdovų rūmų. Prezidentas gėrėjosi turtėjančiomis ekspozicijomis ir teigė atsimenantis dar tuščias pilkas sienas. Juokaudamas pridūrė, kad atsimena ir tai, kaip kartą, su Prezidentu Algirdu Brazausku dalyvaudamas atkūrimo svarstymuose, statybvietėje sušalo kojas.
 
Prezidentas V. Adamkus smalsiai domėjosi ir Valdovų rūmų muziejaus įsigytu Žygimanto Augusto gobelenu, apžiūrėjo Lobyne eksponuojamą Prezidentui brolių Ortizų dovanotą sidabro taurę. Po apsilankymo Prezidentas muziejininkams nuoširdžiai palinkėjo stiprybės ir kantrybės dirbant nelengvą, bet prasmingą darbą, o apsilankymą Žygimanto Augusto gobelenų parodoje apibendrino ištardamas „tiesiog žavu“.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2023-07-27 09:51 Atnaujinta: 2023-07-27 09:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika