NATO viršūnių susitikimo dalyvių priėmime Valdovų rūmuose – padėkos Lietuvai. Šalių vadovų antrosioms pusėms – speciali programa

 
Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas – vienas svarbiausių ir didžiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Jo metu priimti svarbūs sprendimai dėl Aljanso saugumo ir didesnių įsipareigojimų.
 
Pirmąjį vakarą apie šešis šimtus NATO valstybių vyriausybių narių, kitų delegacijų svečių po įtemptų posėdžių dienos atvyko į Valdovų rūmų Didįjį kiemą. Čia Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko iniciatyva surengtas NATO viršūnių susitikimo dalyvių šventinis priėmimas.
 
Dalis svečių pageidavo išvysti ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas. Muziejų aplankė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak), Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje kunigaikštis Konstantas Radvila, NATO aljanso kariniai vadovai, Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas, Ministrės Pirmininkės patarėjas Kęstutis Lančinskas, kiti aukšti Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių kariuomenių vadovai, diplomatai.
 
Kai kurie NATO viršūnių susitikimo dalyviai dėkojo už vakarą ir paliko įrašus Valdovų rūmų muziejaus Svečių knygoje. Pirmasis – Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas (Oleksiy Reznikov): „Ačiū Vilniui! Ačiū broliškai Lietuvos tautai! Kartu už mūsų pergalę!“.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrės Analenos Baerbok (Annalena Baerbock) padėka Lietuvai: „Niekur Europoje negali jausti širdies plakimo už Ukrainą labiau nei Lietuvoje. Ačiū, kad privertėte mūsų širdis plakti Jūsų ritmu dėl Ukrainos, dėl taikos. Vienas už visus, visi už vieną ne tik per istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, bet ir už visos Europos ateitį su taika, laisve ir demokratija.“
 
Už gražų vakarą Valdovų rūmams padėkojo ir Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Vyriausybės Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
 
Sutuoktiniams parengta speciali Lietuvos istorijos programa
 
Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė per NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje viešinčioms valstybių ir vyriausybių vadovų antrosioms pusėms parengė specialią programą. Kaip teigė pirmoji šalies ponia, „atskira NATO šalių vadovų antrųjų pusių programa Vilniuje – puiki proga supažindinti viešnias ir svečius su Lietuva, jos sostine, šalies istorija ir kultūra, atskleisti mūsų tautos identitetą“.
 
Antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną, trečiadienį, Aljanso lyderių antrosioms pusėms Valdovų rūmų muziejuje buvo parengta speciali programa, supažindinanti su Lietuvos valstybingumo šaknimis – atkurta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, jos reikšmingiausiais autentiškais eksponatais bei istoriniais – XIII–XVIII a. – fenomenais.
 
Ekskursiją vedė Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė dr. Jolanta Karpavičienė ir Valdovų rūmų muziejaus gidas dr. Povilas Dikavičius. Menėse skambėjo senoji muzika, specialiai viešnioms buvo parodytas videofilmas, kaip per šimtmečius kito Lietuvos valstybės sienos.
 
„Sutuoktinių dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Vilniuje liudija Aljanso „minkštąją galią“, tapusią reikšminga bendravimo ir bendradarbiavimo tarp šalių dalimi“, – pabrėžė pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
 
 
 
Nuotraukos – Lietuvos Vyriausybės ir Valdovų rūmų muziejaus. 
 
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

20241128

Kviečiame dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus lankytojų apklausoje ir padėti mums ištaisyti trūkumus, jei tokių pastebite.

Plačiau

Naujausi istorijos tyrimai apie Tadą Kosciušką. Skiriama 230-osioms sukilimo metinėms

20241204

Šiemet sukanka 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimo prieš antrąjį Respublikos padalijimą, Rusijos bei Prūsijos intervenciją bei 1793 m. Gardino seimo nutarimus (1794 m.). Ta proga Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorikai pristatys naujausius tyrimus apie vieną iš sukilimo vadovų, Tadą Kosciušką, aptars visuomenės teisės sukilti ir priešintis problemą.

Plačiau

Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp lojalumo ir (ne)paklusnumo“

20241126

Minint 1794 m. sukilimo Abiejų Tautų Respublikoje 230-ąsias metines siekiama nauju žvilgsniu pažvelgti į pilietinį pasipriešinimą bei aptarti, kaip aštuonioliktojo šimtmečio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė suvokė lojalumą, pavaldumą ir (ne)paklusnumą. Konferencijos dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pristatys naujausius pilietinio nepaklusnumo, individo laisvės ir visuomeninės tvarkos problemų tyrimus, aptars, kiek gilus buvo luominis, tarnybinis, profesinis, religinis, šeiminis paklusnumas ir kokias raiškos formas įgavo ar įgaudavo priešinimasis valdovo (pono, darbdavio, užsakovo ir kt.) valdžiai bei valiai.

Plačiau

Publikuota: 2023-07-12 17:38 Atnaujinta: 2023-07-12 19:43
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika