NATO viršūnių susitikimo dalyvių priėmime Valdovų rūmuose – padėkos Lietuvai. Šalių vadovų antrosioms pusėms – speciali programa

 
Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas – vienas svarbiausių ir didžiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Jo metu priimti svarbūs sprendimai dėl Aljanso saugumo ir didesnių įsipareigojimų.
 
Pirmąjį vakarą apie šešis šimtus NATO valstybių vyriausybių narių, kitų delegacijų svečių po įtemptų posėdžių dienos atvyko į Valdovų rūmų Didįjį kiemą. Čia Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko iniciatyva surengtas NATO viršūnių susitikimo dalyvių šventinis priėmimas.
 
Dalis svečių pageidavo išvysti ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas. Muziejų aplankė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak), Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje kunigaikštis Konstantas Radvila, NATO aljanso kariniai vadovai, Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas, Ministrės Pirmininkės patarėjas Kęstutis Lančinskas, kiti aukšti Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių kariuomenių vadovai, diplomatai.
 
Kai kurie NATO viršūnių susitikimo dalyviai dėkojo už vakarą ir paliko įrašus Valdovų rūmų muziejaus Svečių knygoje. Pirmasis – Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas (Oleksiy Reznikov): „Ačiū Vilniui! Ačiū broliškai Lietuvos tautai! Kartu už mūsų pergalę!“.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrės Analenos Baerbok (Annalena Baerbock) padėka Lietuvai: „Niekur Europoje negali jausti širdies plakimo už Ukrainą labiau nei Lietuvoje. Ačiū, kad privertėte mūsų širdis plakti Jūsų ritmu dėl Ukrainos, dėl taikos. Vienas už visus, visi už vieną ne tik per istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, bet ir už visos Europos ateitį su taika, laisve ir demokratija.“
 
Už gražų vakarą Valdovų rūmams padėkojo ir Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Vyriausybės Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
 
Sutuoktiniams parengta speciali Lietuvos istorijos programa
 
Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė per NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje viešinčioms valstybių ir vyriausybių vadovų antrosioms pusėms parengė specialią programą. Kaip teigė pirmoji šalies ponia, „atskira NATO šalių vadovų antrųjų pusių programa Vilniuje – puiki proga supažindinti viešnias ir svečius su Lietuva, jos sostine, šalies istorija ir kultūra, atskleisti mūsų tautos identitetą“.
 
Antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną, trečiadienį, Aljanso lyderių antrosioms pusėms Valdovų rūmų muziejuje buvo parengta speciali programa, supažindinanti su Lietuvos valstybingumo šaknimis – atkurta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, jos reikšmingiausiais autentiškais eksponatais bei istoriniais – XIII–XVIII a. – fenomenais.
 
Ekskursiją vedė Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė dr. Jolanta Karpavičienė ir Valdovų rūmų muziejaus gidas dr. Povilas Dikavičius. Menėse skambėjo senoji muzika, specialiai viešnioms buvo parodytas videofilmas, kaip per šimtmečius kito Lietuvos valstybės sienos.
 
„Sutuoktinių dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Vilniuje liudija Aljanso „minkštąją galią“, tapusią reikšminga bendravimo ir bendradarbiavimo tarp šalių dalimi“, – pabrėžė pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
 
 
 
Nuotraukos – Lietuvos Vyriausybės ir Valdovų rūmų muziejaus. 
 
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2023-07-12 17:38 Atnaujinta: 2023-07-12 19:43
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika