Pratęsiama brangiausia Lietuvos muziejininkystės istorijoje paroda „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“!

 
Dėl NATO viršūnių susitikimo renginių Valdovų rūmų muziejus liepos 10–12 d. nedirba ir lankytojų lauks nuo ketvirtadienio, liepos 13-osios. Kartu muziejus praneša džiugią naujieną, kad Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai, atsižvelgdami į Valdovų rūmų muziejaus lankytojų srautus ir pageidavimus, sutinka parodą pratęsti dar dviem savaitėms. Vadinasi, nespėjusieji aplankyti parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ iki šios akimirkos, vieną įspūdingiausių, istoriškai vertingiausių ir brangiausių Lietuvos muziejininkystės istorijoje parodų dar turės galimybę apžiūrėti iki pat liepos 30 dienos!
 
Nors šiuo metu Vavelio karališkojoje pilyje istorinių audinių eksponuojama mažiau nei Vilniuje, Lenkijos muziejus leido pratęsti parodą kaip sveikinimą su Lietuvos karaliaus Mindaugo 770-osiomis karūnavimo metinėmis. Prie tokio sprendimo prisidėjo ir parodos globėjų, Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų, liepos 5 d. aplankiusių parodą, prielankumas ir pageidavimas ją bent šiek tiek pratęsti.
 
Tarptautinę parodą „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ iki šiol jau aplankė per 40 tūkstančių žmonių. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenų kolekcija yra neįkainojamas, prieš pusę tūkstančio metų sukurtas rinkinys, rodantis Lietuvos ir Lenkijos valdovo meninį skonį, leidžiantis suvokti, kaip atrodė jo rezidencija Renesanso epochoje. Kolekcija laikoma ir vienu vertingiausių monumentalių meninių audinių rinkinių pasaulyje, atspindi paskutinio Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo reprezentacijos užmojus ir primena Krokuvos bei Vilniaus aukso amžių.
 
Rinkinį sudarė apie 160 meninių audinių (tačiau kultūros istorikai spėja, kad apskritai valdovas jų galėjo turėti daugiau – iki 300 vienetų!). Tai yra vienintelė tokio masto kolekcija Europoje, užsakyta vieno valdovo ir vienu metu. Kolekcijai sukaupti prireikė maždaug dešimties metų. Pirmosios dvi biblinių gobelenų serijos baigtos 1553 m., ir šie įspūdingi audiniai, sukeldami didelį susirinkusių svečių susižavėjimą, papuošė Vavelio karališkosios pilies sales per Žygimanto Augusto vestuves su Kotryna Habsburgaite. Gobelenai dar 1547 m. buvo užsakyti Vilniuje, ir spėjama, kad Žygimantas Augustas ketino jais papuošti Vavelio karališkąją pilį per Barboros Radvilaitės karūnavimą Lenkijos karaliene. Tačiau mylima nuotaka buvo karūnuota anksčiau bei mirė taip ir neišvydusi šių gobelenų.
 
Žygimanto Augusto gobelenai sukurti svarbiausiame to meto Europos meninių audinių centre – Ispanijai tuo metu priklausiusių Nyderlandų sostinėje Briuselyje. Šio miesto dailininkai ir audėjų manufaktūros aukščiausio meistriškumo, brangiausiais audiniais aprūpino popiežius, valdovus, vyskupus, didikus. Gobelenų serijų kainos prilygo karinių laivų su visa ginkluote vertei ar visų metų karinės kampanijos išlaidoms.
 
Gobelenais papuoštos pilys, rūmai ir katedros turėjo sukurti didybės ir prabangos įspūdį, šlovinti užsakovus. Šie audiniai vertinti ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip reprezentacijos ženklai, pamokančių Biblijos istorijų pasakotojai, gyvūnijos ir augalijos pažinimo žinynai, simbolinių prasmių slėpiniai. Audiniuose vaizduojami egzotiniai vaisiai (ananasai, kakavos pupelės) buvo ką tik pasirodę Europoje. Kaip ir kalakutai, indėniškas formas primenantys figūrų galvos papuošimai ar civetos, anuomet įprasti gyvūnai, o šiandien primenantys Europoje išnykusias gyvūnijos rūšis. Daugelyje audinių galima matyti užkoduotą gėrio ir blogio kovą.
 
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. audiniai buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų tuo metu buvo pažeista ar sunaikinta. 1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelį. Tačiau 1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo evakuoti į Kanadą, ir į Lenkiją sugrįžo tik 1961 metais. Valdovų rūmų muziejuje surengta Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto gobelenų paroda yra didžiausia ir išsamiausia kada nors už Vavelio karališkosios pilies ribų rengtų tokių parodų.
 
Po NATO viršūnių susitikimo, jau ketvirtadienį, liepos 13 d., Valdovų rūmų muziejus lauks lankytojų įprastu darbo metu. Pratęsus parodą muziejaus svetainėje bus skelbiamos ir papildomos ekskursijos. Su istorine paroda galima susipažinti iki pat liepos 30 dienos.
 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Karalaičio šventojo Kazimiero šlovei

20240301

1604 m. iškilmingą eiseną su popiežiaus pašventinta šv. Kazimiero vėliava, skelbiančia, kad karalaitis Kazimieras (1458–1484) iškeltas į šventųjų garbę, pasitiko angelais apsirengę miestiečiai su rožėmis ir lelijomis rankose. Nuo pirmosios dangiškajam Lietuvos globėjui skirtos iškilmingos procesijos ypatingą pagarbą šv. Kazimierui išsaugojome ir vėlesniais laikais.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Publikuota: 2023-07-10 17:29 Atnaujinta: 2023-07-10 17:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika